Tanadgoma
damoukidebeli cxovrebis wesi Tanadgomis filosofias
efuZneba. romlis mizania sakuTari garemos Seqmna. am garemos Semqmneli
adamianebi damoukidebeli cxovrebis moZraobis sxva sferoebSic SeZleben
moRvaweobas. Tanadgomis araprofesionaluri midgomis meTodi raTqma unda
gaazrebuladaa SemoTavazebuli.
Tu adamians Tanabrad gaaCnia TviTmomsaxurebis saWiro rwmena da unari, mas SeuZlia akontrolos sakuTari cxovreba. sakuTari cxovrebis kontroli swrafvaa damoukidebelobisaken. rac Tavis mxriv adamianSi lideruli Tvisebebis Camoyalibebis safuZvelia.
Tu adamians Tanabrad gaaCnia TviTmomsaxurebis saWiro rwmena da unari, mas SeuZlia akontrolos sakuTari cxovreba. sakuTari cxovrebis kontroli swrafvaa damoukidebelobisaken. rac Tavis mxriv adamianSi lideruli Tvisebebis Camoyalibebis safuZvelia.
individualuri
da jgufuri Tanadgoma
cxovrebis cxadasxva fazaSi Tanadgoma yvelas
esaWiroeba, miTufro Tu adamians raime misgan damoukidebeli mizezebis gamo
cxovrebis wesis Secvla mouwia.
urTierTTanadgomis ZiriTadi arsi, imaSi mdgomareobs,
rom adamians, romelsac ukve garkveuli gamocdileba gaaCnia SezRuduli
SesaZleblobebis mqone pirTan muSaobaSi, surs daexmaros an esaubros sxvas vinc msgavs
situaciaSi imyofeba.
Tu vinme urTierTTanadgomis jgufSi moxaliseobas
gadawyvets, unda gaiTvaliswinos, rom mas, iq, specifiuri situacia daxvdeba. imformaciis
da mniSvnelovani teqnologiebis gacvla SeiZleba daiwyos aseTi SekiTxvebiT mag:
“ufro meti miambeT Cems SesaZleblobebze”, aseT kiTxvas ZiriTadad iZlevian is
adamianebi, romlebic arcTu ise didi xnis win darwmundnen TaviaanTi
SesaZleblobebis SezRudvaSi. “sad SeiZleba SevakeTo Cemi etli?” an “xom ar
damexmarebodiT saqmiani dokumentaciis SedgenaSi?” da a.S.
aseTi urTierTobebis dros, adamians SeiZleba
gauCndes imis moTxovnileba, rom Tavis problemebze swored im pirs esaubros,
visac am saqmeSi gamocdileba ukve aqvs. saubari SeiZleba warimarTos mraval
Temaze: ojaxuri konfliqti, seqsualuri problemebi, daukmayofileblobisa da
uxerxulobis grZnoba.
zogierTi adamianebi ki Tavs sazogadoebisagan
izolirebulad miiCneven. amis gamo isini xSirad martoobas uCivian. aseTi adamianebi
eZeben Tanamoazreebs, romelTanac erTad wava kinoSi, TeatrSi, maRaziaSi an
Tundac kafeSi. Tanadgomis jgufSi SeiZleba SeiZinos megobari an damxmare.
sabolood es urTierTobebi SeiZleba namdvil megobrobaSic gadaizardos.
.
jgufuri gamocdileba.
dainteresebul pirebs jgufSi mosvla saSualebas aZlevs
sakuTari gamocdileba gauziaron erTmaneTs, isaubron maTTvis aqtualur sakiTxebze:
seqsze, stresebTan brZolis Taviseburebebze da sxva. am SemTxvevaSi, Tanadgomis
jgufSi fasilitatoris rols asrulebs moxalise. daSvebulia urTierTobaTa nebismieri
kombinacia. mTavari da mniSvnelovani gaxlavT is, rom iq misulma adamianma
komfortulad da bunebrivad igrZnos Tavi.
fasilitatori. kiTxvaze erTaderTi swori pasuxi, Tqveni gulwrfeli
reaqcia da SegrZneba iqneba. unda gqondeT saSualeba airCioT TqvenTvis sasurveli
situacia, gaarkvioT risTvis an ra saxis damatebiTi imformacia gWirdebaT
srulyofisaTvis, Tavidan airidoT TqvenTvis arasasurveli situaciebi.
- konsultanti arasdros ar ambobs ra unda gakeTdes da ra ar unda gakeTdes, im SemTxvevaSic ki, Tuki mas amis Sesaxeb Txoven.
- konsultantma yovelTvis kargad icis ra gansxvavebaa damoukideblobasa da damokidebulebas Soris da arasdros dauSvebs gagxadoT Tavisze damokidebuli.
- urTierTobebi arasdros ar unda efuZnebodes erTi piris upiratesobas.
- riskiani gadawyvetilebebis miRebas damoukideblobisaken mivyavarT.
orive mxare swavlobs sakuTar gamocdilebaze, romelic
sulac ar aris aucilebeli iyos erTnairi. konsultanti Tqvengan igebs misTvis
ucnob detalebs. imisaTvis, rom adamiani damoukidebli cxobrebisaTvis ganvawyoT,
SeiZleba sakuTari cxovrebis is epizodebi movuyveT, romlebSic, yuradReba
gamaxvilebulia Tqvens damoukidebl moqmedebebze. mag: saWmlis damoukideblad
momzadeba, raime sagnis SeZena, Tundac axlo manZilze damoukidebelad gadaadgileba
da sxva.
Tanadgoma
SezRudulobis mqone adamianis an zogadad
“SezRudulobis” araswori Sefaseba damTrgunvel zegavlenas axdens Cvenze da
sazogadoebis TavlSi yovelTvis sacodavebad da daucvelebad warmogvaCens. droTa
ganmavlobaSi ukve Tavadac veguebiT im azrs, rom ar SegviZlia Cvenive
survilebisa da moTxovnilebebis gacnobiereba da gamoxatva, arCevanis gakeTeba da
zogadad damoukidebloba. es Cveni dabali TviTSefasebis bralia.
Tanadgoma gvexmareba TviTSefasebis koreqciaSi da
saSualebas gvaZlevs sxvanairad davinaxoT sakuTari Tavi, sxvanairad avagoT
urTierTobebi. amis mere sazogadoebac sxvanair Seafasebas iZleva.
ra aris
Tanadgoma?
rogorc ukve avRniSneT, Tanadgomis ZiriTadi arsi
mdgomareobs imaSi, rom SezRudulobasTan dakavSirebuli sakuTari gamocdileba
gavuziaroT, sxva msgavs situaciaSi myof adamianebs. gamocdilebis gaziarebiT
Tanadgomis jgufis wevrebi erTmaneTisgan iReben informacias. miRebuli informacia
maT exmarebaT sxvadasxva saxis problemebis mogvarebaSi.
jgufSi muSaobisas mniSvnelovania gamocdilebis
gaziarebisas moeridoT rCeveebis micemas, rameTu rCevis micema zogjer zedapiruli
daxmarebis xasiaTs atarebs. amis garda, rCeva gamoxatavs problemisadmi
subieqtur midgomas da SesaZloa amas usiamovnebebic ki mohyves. aman ki, SesaZleoa
jgufSi konfliqti gamoiwvios, rac xels SeuSlis ndobiTi urTierTobebis
Camoyalibebas. problemebis damoukideblad mogvarebaSi sakuTari gamocdilebis gaziarebiT
SeiZleba daexmaroT jgufis nebismier wevrs. sxvisi gamocdilebis gaziarebiT
adamiani iRebs misTvis saWiro informacias, TviTon irCevs misTvis misaReb
variants da Tavis arCevanzec pasuxs Tavadve agebs.
rogorc wesi Tanadgomis jgufis wevrebi yvelasaTvis
saintereso sasaubro Temas winaswar irCeven da mis ganxilvas erTs an ramdenime
Sexvedras uTmoben. Tema unda Seesabamebodes SezRudulobasa da misTvis
damaxasiaTebel problemebs. mag: “rogor movipovoT damoukidebloba, Tu fizikurad
axloblebze varT damokidebuli” an “rogor gavumklavdeT martoobasa da garemomcvel
gaugebrobas?”
Tanadgomis jgufTan muSaobis procesSi xdeba Semdegi:
ZiriTadi informaciis gacvla _ ormxrivi konsultacia.
es SeiZleba daiwyebul iqnes im adamianis mier, romelic sul cota xnis win gaxda
SezRuduli, mag: “Cemi SezRudulobis gamo, ra saxis sirTuleebs SeiZleba wavawyde
da rogor davZlio isini”. sxva SeiZleba dainteresdes: “sad da rogor SeiZinos, an
SeakeTebinos esa Tu is saWiro inventari?” “romel instancias unda mivmarToT, ama
Tu im sayofacxovrebo, an samedicino sakiTxebze?” da a.S.
keTilganwyobaze dafuZnebuli, Ria urTierTobebis
Camoyalibebisas adamians survili uCndeba saidumlo gaandos swored imas, visac saTanado
gamocdileba aqvs da mzadaa aqtiuri mosmenisaTvis. saubari SeiZleba uamrav
Temaze: konfliqtebi, seqsualuri problemebi, uxerxulobisa da daukmayofileblobis
grZnoba da sxva.
Tanadgomis
jgufebis Seqmna
rekomendaciebi
Tanadgomis jgufis wamyvanTaTvis arsebobs sakmaod
mkafio instruqciebi: Tanadgomis romelime wevri SeiZleba xSirad aRmoCndes iseTi
problemis winaSe, romelic sulac ar jdeba jgufis CarCoebSi. aseT SemTxvevaSi,
Tqven marto unda darCeT am adamianTan da SeecadoT gaarkvioT odesme Tu
miumarTavs eqimisTvis? (Tumca me ar var darwmunebuli am qmedebis sisworeSi,
rameTu eqimebTan kontaqti mraval qveyanaSi praqtikulad ararealuria) aseT
SemTxvevaSi SesaZlebelia Tqven winaaRmdegobac ki igrZnoT. erTxel kidev SegaxsenebT:
Tqveni amocana mxardaWeraa da kidev mniSvnelovani SeniSvna: Tu grZnobT, rom
adamians problebis mogvarebaSi ver daexmarebiT, sjobs amis Sesaxeb pirdapir
uTxraT.
Cveulebriv, Tanadgomis jgufis Seqnmis mizani
adamianebisaTvis daxmarebis gawevis survilia. mSvenieria, Tumca daxmarebis dros
nu gamoiyenebT miTiTebebs, radganac am ors Soris Zalian didi gansxvavebaa.
miTiTebis micemis mcdeloba namdvili xafangia, romelic darwmunebuli var
sasikeTos arafers moitans. es gza CixSi SegiyvanT. miuxedavad imisa, rom Tqven amis
aranairi survili ar gagaCniaT, miTiTebiT Tqven energias arTmevT partniors. amis
gamo mas daskvna gamoaqvs: “me Cems cxovrebas ver vakontroleb, me ar SemiZlia
Cemi problemebis mogvareba, maSin rodesac savsebiT ucnobi adamiani mSvenivrad
umklavdeba maT. e.i. me sakuTar Tavze zrunva ar SemiZlia”. umjobesia ise
imuSaoT, rom adamians Tavad mieces arCevanis SesaZlebloba, xeliSeuwyeT problemebis
damoukideblad gadawyvetis unarebis gamyarebas. swored es unari unda SeiZinos man,
Tanadgomis jgufis datovebamde. sabolood orive unda grZnobdeT ukeTesobasa da
energiis mozRvavebas.
mniSvnelovania, kargad icnobdeT im adamianis
Sinagan programas, visTanac muSaoba mogiwevT. Tqven SeiZleba sworad gesmiT ra
sWirdeba amaTu im adamians, da Tqven SeiZleba absoluturad marTalic iyoT. magram
SeiZleba am adamians sruliad gansxvavebuli Sinagani programa aqvs, am
SemTxvevaSi, Tqvens siswores ukve araviTari mniSvneloba ar aqvs. mag: jgufis
wevrs – qals unda daexmaroT CacmaSi, saojaxo saqmianobis warmarTvaSi da saqonlis
yidvaSi. Cveulebriv am yvelafers misi meuRle akeTebs, magram qals ar moswons
meuRlis gakeTebuli saqme. amis gamo maT konfliqti aqvT. am komfliqtis dros
TiToeuli mxare mowinaaRmdeges gaugebrobaSi adanaSaulebs. Tqven darwmunebuli
xarT imaSi, rom Tuki es qali damxmares moZebnis, maSin samuSaoc ise Sesruldeba,
rogorc mas surs. qmarTan kamaTis dros SeiZleba am faqtma gaamyaros misi
pozicia. Tqven urCevT qals, rom damxmare daiqiraos. Tqven mas karnaxobT saidan
da ra gziT moiZios saWiro Tanxa, saWiro xalxi, rogor gaanawilos samuSao da
sxva. Tavidan mas TiTqos moswons Tqveni azrebi, magram gzadagza atyobT, rom
Tqveni azrebi iyofa. rogori gaxldaT sinamdvileSi misi Sinagani programa?
SeiZleba mas sulac ar surs saxlSi ucxo piris atana, an SeiZleba, saqme imaSi ki
araa, rom misi qmari ise ver an sulac ar akeTebs raimes, aramed qali grZnobs,
rom roca igi qmars dasaxmareblad mimarTavs, is mis mimarT mzrunvelobas ar
iCens. vidre, Tqveni azriT, napovni gamosavalis ganxorcielebas SeudgebodeT,
darwmundiT imaSi, rom qalis problemebi swored gaigeT.
yvelaferi RmerTis nebaa. aris iseTi situacia, roca
miuxedavad Tqveni mcdelobisa, partniori arafris Secvlas ar apirebs. unda
gvaxsovdes, rom es misi arCevania. ubralod zogjer adamiani cvlilebebisa da winsvlisaTvis
mzad ar aris. aseT situaciaSi mxolod erTi gamosavali arsebobs: movlenebs
Tavisuflad ganviTarebis saSualeba misceT. Tqven rac SegeZloT yvelaferi
gaakeTeT. adamianma TviTon unda gadawyvitos, ra iqmeba misTvis ukeTesi.
konfidencialoba
konfidencialobis dacvis aucileblobis Sesaxeb
zedmeti saubari saWiro araa. swored es aris jgufuri muSaobis upirvelesi
principi. mTavaria jgufis TiToeuli wevrisaTvis saimedo garemos Seqmna. esa Tu
is jgufi periodulad ikribeba sxvadasxva politikuri Tu yofiTi problemebis
gansaxilvelad. muSaoba unda warmoebdes piradi informaciis gacvlis gziT.
pirovneba ixsneba maSin, rodesac rwmundeba, rom jgufSi naTqvami an momxdari
jgufSive rCeba.
Tu Tqven erTi romelime sazogadoebis
warmomadgenlebTan muSaobT, maSin Tqven amCnevT jgufis wevrebs Soris ra
sisiwrafiT vrceldeba axali ambebi. Tu konfidencialoba dairRva, maSinve igrZnobT
urTierTobebis rRvevas. aseT SemTxvevaSi, Tavad jgufs emuqreba daSla.
urTierTobis unari
adamianebs Soris urTierTobebi yalibdeba verbalurad
(sityvis meSveobiT) da araverbalurad, cnobierad ad aracnobierad. adamianebTan
urTierTobisas gaTvaliswinebuli unda iqnas uamravi faqtori. is kulturuli
tradiciebi, romelzedac esa Tu is adamiani aRizarda (agreTve Tqvenic) da
SezRudulobis qona-arqona. mizani is ki araa,
rom Tqven adamianebis marTva da manipulireba iswavloT, aramed is, rom daexmaroT
maT cxovrebaSi komfortulad da gaxsnilad igrZnon Tavi. es faqtorebi gagiadvilebT
Tqven, rogorc wamyvans muSaobas da mecadineobebsac ufro efeqturs gaxdis.
ena da etiketi
mocemuli statiis amocana – gavamaxviloT yuradReba im leqsikaze, romelsac SeiZleba
moyves, an ar moyves SezRudulobis mqone adamianebis diskriminacia.
Cveni
sakuTari ena da sworad SerCeuli gamoTqmebis gamoyenebiT Seqmnili saxeebi xazs
unda usvamdes adamianis Rirsebebs, faseulobebs, unar-Cvevebs da Zalas, TiToeuli
CvenTaganis wvlils sazogadoebaSi.
cota ram stereotipebis Sesaxeb
stereotipi – es aris myari warmodgena vinmeze an rameze dafuZnebuli
cxovrebiseul (pirad) gamocdilebaze, an mis gareSe. rogorc wesi stereotipebi
yalibdeba bavSvobaSi da met-naklebad yvela adamians gaaCnia.
marTalia, stereotipebi gvexmareba uzarmazari informaciis gafiltvraSi,
magram mainc ar asaxavs suraTs mTlianobaSi da uxeSad cvlis mocemul informacias.
sityvebisa da gamoTqmebis SerCevisas Tavi unda avaridoT iseT stereotipebs,
rogoricaa: “msxverpli” – es mudmivad ubeduri da umweo adamianis zedmetad
dramatizirebuli saxea. “gmiri”, romelmac “yvelafrisda miuxedavad”, “gadalaxa”winaaRmdegoba
da “normalur” cxovrebas eweva _ esec Zalzed gavrcelebuli, magram araswori saxea
da zedmet paTetikas Seicavs.
rodesac adamians am
saxiT movixseniebT, Cven da uneburad mfarvelobiT tons viyenebT. garda amisa,
gvaxsovdes, rom koreqtulobisaken swrafvisas Tavi unda avaridoT ganzogadoebas da
varauds.
nu mogeridebaT,
Tavad SezRudulobis mqone adamianebs kiTxoT, rogori gamoTqma ufro marTebuli
iqneba maTTan mimarTebaSi. Cven gvesmis, rom bevri mkiTxveli romelime
SemoTavazebul gamoTqmas ar daeTanxmeba. magaliTad, ukve ramodenime welia, erTni
principulad iyeneben gamoTqmas “SezRuduli SesaZleblobebis mqone piri”, xolo
meoreni Tvlian, rom sityva “invalidi” gacilebiT ufro mosaxerxebelia. bevri
gveubneboda, rom – ra miSvneloba aqvs termins? ufro mniSvnelovania Seicvalos
stereotipebi”. magram swored terminologia ayalibebs, an abaTilebs stereotipul
Sexedulebas.
zogierTi gamoTqma, erTi SexedviT, gamogonili da
uazro gveCveneba, da albaT, yoveldriur
cxovrebaSi farTod ver iqneba gamoyenebuli, magaliTad: “SezRuduli
SesaZleblobebis mqone adamiani”. jer erTi, igi Zalian grZelia da mouxerxebeli,
meorec, ar aris zusti: FfarTo gagebiT, nebismieri adamianis SesaZleblobebi ase
_ Tu ise mainc SezRudulia. analogiurad, zepir metyvelebaSi, ara gvgonia,
adamianebma gamoiyenon gamoTqmebi: “adamiani, romelic sulieri darRvevebis
mqonea” an “adamiani, romelsac gadaadgilebis sirTule aqvs”.
rogorc sxva umciresobani, romelTa uflebebi irRveva umravlesobis mier,
SezRudulobis mqone pirebic Zalzed mgrZnobiareni arian sityvebisadmi, rac maT
mdgomareobas kidev ufro amZimebs. am mdgomareobis gamosasworeblad bevr
qveynebSi, sadac uflebebis dacvis moZraoba gaaqtiurda, aradiskriminaciul
gansazRverebebs da cnebebs uweven propagandas, romlebic ar iwveven Secodebis
grZnobas da negatiur asociaciebs.
gvinda, rom Cvens qveyanaSi iseTi sazogadoeba Camoyalibdes, sadac yvelas
eqneba Tanaswori SesaZleblobebi, sadac, isini, vinc raRaciT gansxvavdebian
umravlesobisagan ar ganicdidnen diskriminacias, romelic emyareba stereotipebs
da rac gamoixateba sityvebsa da moqmedebebSi.
diskriminaciis aRmosafxvrelad enas udidesi
mniSvneloba aqvs.
saqme mxolod imaSi ki araa, rom koreqtuli ena xels uwyobs SezRuduli
SesaZleblobis mqone adamianebis pozitiuri imijis Camoyalibebas, aramed imaSic,
rom zogierTi yvelasaTvis Cveuli sityvebi, frazebi da cnebebi, Tavisi arsiT, _
iarliyebi da Seuracmyofeli stereotipebia. is, Tu rogor vlaparakobT, mWidrodaa
dakavSirebuli imasTan, Tu ras vfiqrobT da rogor viqceviT sxva adamianebTan
mimarTebaSi. maSinac ki, rodesac Tavs kargad aRzrdil adamianebad vTvliT,
zedmeti ar iqneba yuri mivugdoT rekomendaciebs, – Tu risi gaTvaliswinebaa
sasurveli im adamianebTan urTierTobisas, romlebsac ama Tu im saxis SezRuduloba
aqvT.
Cvenma sazogadoebam
maleve gaacnobiera koreqtuli terminologiis aucilebloba da aRsaniSnavia isic,
rom koreqtuli terminologia mxolod axla yalibdeba qarTulSic da sxva enebSic,
Zieba dResac grZeldeba.
amerikaSi, “qristinas erovnuli fondi”-s iniciativiT
moewyo konkursi terminis “invalidi” Semcvleli, axali, dadebiTi muxtis
matarebeli terminis mofiqrebisaTvis.
jildod 50 aTasi dolari gamoyo.Mkonkursze ganxilul iqna 66 000 termini.
gamarjvebuli terminis “gansxvavebuli SesaZleblobebis mqone adamiani” avtoria j.
frimani. Tumca, aRsaniSnavia is faqtic, rom sazogadoeba am winadadebasac
agresiulad Sexvda da sanam avtori mogebul Tanxas sazeimod miiRebda, es termini
sayovelTao qilikisa da mtruli damokidebulebis sagnad iqca.
aqedan gamomdinare Cven siamovnebiT miviRebT Tqvens
SeniSvnebs da winadadebebs.
cota ram etiketze
koreqtuli terminebis xmareba sakmarisi araa, Tu ar iciT sad da rogor
gamoiyenoT isini, ris gamoc SeiZleba uxerxul mdgomareobaSi aRmoCndeT Tqvenc da
Tqveni mosaubrec.
qvemoT mocemuli rekomendaciebi wesi araa (ar unda vifiqroT, rom adamianebi
SezRudulobis gamo raime specialur damokidebulebas moiTxoven), es aris mxolod
rekomendaciebi, Camoyalibebuli Cveni sakuTari gamocdilebisa da dakvirvebebis
safuZvelze. imedi gvaqvs isini dagexmarebian uxerxuli situaciebis daZlevaSi, romlebic
aucileblad Tavs iCenen, maSin rodesac pirvelad xvdebiT adamians, romelic TqvenTvis
uCveulo mdgomareobaSia. es
rekomendaciebi yvelasaTvis gamoyenebadia, magram gansakuTrebiT maTTvis, visac,
Tavisi saqmiadobidan gamomdinare, xSirad uxdebaT SezRudulobis mqone
adamianebTan urTierToba: Jurnalistebi, momsaxurebis sferos muSakebi,
sastumroebis, aeroportebis, sadgurebis, restornebis, maRaziebis TanamSromlebi,
mZRolebi da sxva.
etiketis
10 saerTo wesi
1. rodesac
gansxvavebulobis mqone adamianTan saubrobT, mimarTeT uSualod mas da ara mis
Tanmxleb pirs.
2. rodesac
gansxvavebulobis mqone adamians ecnobiT, sruliad bunebrivia CamoarTvaT mas
xeli, imaTac ki, visac uZneldeba xelis moZraoba.
3. rodesac SexvdebiT
adamians, romelic cudad an sruliad ver xedavs, aucileblad daasaxeleT sakuTari
Tavi da isinic, vinc TqvenTan erTad arian. Tu saubari jgufSi midis, nu
dagaviwydebaT ganmartoT mocemul momentSi vis mimarTavT da daasaxeloT sakuTari
Tavi.
- Tu daxmarebas sTavazobT, daelodeT Tanxmobas da Semdeg hkiTxeT ra da rogor unda gaakeToT.
- zrdasrul gansxvavebul adamianebs ise moeqeciT, rogorc zrdasrulebs. mimarTeT saxeliT da “Sen”-obiT, mxolod maSin Tu kargad icnobT mas.
- Tu adamiani etlSi zis, nu daeyrdnobiT da nu mieyrdnobiT mis etls, es igivea, rac daeyrdnoT an mieyrdnoT Tavad mas. etli adamianisTvi xelSeuxebeli sivrcis nawilia.
- rodesac esaubrebiT adamians, romelsac urTierToba uZneldeba, yuradRebiT usmineT mas. iyaviT momTmeni, daelodeT sanam igi TviTon daasrulebs frazas. nu SeusworebT da mis magivrad nu daabolovebT naTqvams.
- rodesac saubrobT adamianTan, romelic etliT an yavarjnebiT sargeblobs, ise ganTavsdiT, rom misi da Tqveni Tvalebi erT simaRleze iyos.
- Tu im adamianis yuradRebis mipyroba gindaT, romelsac cudad esmis, xeli dauqnieT mas an frTxilad mxarze SeexeT. TvalebSi uyureT mas da garkveviT isaubreT Tan ise ganTavsdiT, rom kargad gxedavdeT. Tumca, mxedvelobaSi iqonieT, rom yvela, visac cudad esmis, ver kiTxulobs tuCebis moZraobiT.
- nu SecbundebiT, Tu SemTxveviT windauxedaoba gamoiCineT da usinaTlosTan wamogcdaT “vnaxavT erTmaneTs”, an “amis Sesaxeb gsmeniaT...?” imasTan visac ar esmis.
gamoCenili
adamianebi
stefan
viliam houkingis istoria

stefan viliam houkingi 1942 wlis 8 ianvars
oqsfordSi did britaneTSi daibada, galileo galileis gardacvalebidan zustad
samasi wlis Semdeg. mis mSoblebs saxli
londonis CrdiloeT nawilSi hqondaT. meore msoflio omis Semdeg, oqsfordi ufro myudro
da dacul adgilad iTvleboda radgan sacxovreblad da bavSvebis gasazrdelad es
adgili usafrTxo iyo.
rodesac biWunas 8 weli Seusrulda, misi ojaxi
londonidan CrdiloeTiT, daaxloebiT 20 milis daSorebiT, sant albanSi gadavida
sacxovreblad. 11 wlis asakSi is ukve san albanis skolaSi iwyebs swavlas, Semdeg am oqsfordis universistetis kolejSi
iricxeba stefans undoda maTematikosi gamxdariyo, magram mama upiratesobas
medicinas aniWebda. maTematikas universitetis kolejSi ar aswavlidnen da
amitomac, man fizikis Seswavla daiwyo. sami wlis Semdeg ki bunebismetyvelebaSi
pirveli xarisxis wodebac miiRo. stefanma swavla kembrijis universitetSi
ganagrZo, sadac igi kosmologiaSi kvleviTi samuSaoebiT iyo gatacebuli. im
droisaTvis oqsfordSi jer kidev aravin iyo dakavebuli am mecnierebis SeswavliT.
60-iani wlebis dasawyisSi man swavla kembrijSi ganagrZo.
21 wlis
iqneboda, rodesac aRmoaCina, rom ena ebmoda da misi saubari praqtikulad
gaugebari iyo msmenelTaTvis.
1963 wlis
ianvarSi, man ori kvira saavadmyofoSi
gaatara, sadac nevralgiuli daavadeba- gverdiTi amiotropuli sklerozi. daudgines
eqimis azriT, avadmyofoba imdenad progresirebadi iyo, rom SeiZleboda mas
disertaciis damTavrebac ver moeswro. mogvianebiT stefani werda: _ ”miuxedavad
imisa, rom Cems momavals Savi Rrubeli gadaefara, me saocari ram aRmovaCine
CemSi: dRes ufro bednierad vcxovrob, vidre Cemi avadmyofobis gagebamde. da, rac
mTavaria, Cemi kvleva saocari warmatebiT mimdinareobs...”
misi aseTi
optimizmis mizezi isic iyo, rom is Sexvda adamians, romelic suliTxorcamde
Seuyvarda da romelzedac daqorwinebasac apirebda. amisaTvis ki disertaciis
dasruleba da samsaxuris povna iyo aucilebeli.... “im dros me pirvelad daviwye
muSaoba da aRmovaCine, rom Zalian momwonda es procesi..”
doqtoris wodebis miniWebis Semdeg, houkingi
gonvilisa da kaiusis kolejTaA sabWoebis pirveli, xolo Semdgom ukve profesionali
wevri gaxda.
astronomiuli institutis mitovebis
Semdeg, 1973 wels, gamoyenebiTi maTematikisa da Teoriuli fizikis departaments
miakiTxa da 1979 wlidanMmaTematikis profesorad daiwyo muSaoba.
1982 wels axalgazrda mecnierma gadawyvita wigni
daewera kosmologiis Sesaxeb. 1984 wels
man pirveli Savi varianti Seqmna “drois mcire istoria”, magram janmrTelobis gauaresebam garkveulwilad Seaferxa misi SemoqmedebiTi
procesi.
“1985 JenevaSi, viyavi atomuri kvlevis
evropul organizaciaSi viyavi.. pnevmonia
Semeyara, ris gamoc saswrafod saavadmyofoSi gadamiyvanes. Jenevis saavadmyofoSi
eqimebma, Cems meuRles uTxres, rom aparatze mierTebuli Cemi sicocxlis
SenarCunebas azri ar hqonda. man kembrijSi, adenbrukis hospitalSi gadamiyvana,
sadac qirurgma, roger greim, operacia gamikeTa. marTalia, am operaciam sicocxle
SeminarCuna, magram Cemi xma Seiwira.”
houkings misces kompiuteruli sistema, romelmac saSualeba
misca mas eleqtronuli xma hqonoda. es erT-erTi rTuli periodi aRmoCnda mis
cxovrebaSi, mas imavdros wignis
dasrulebaze unda emuSava, romelmac SemdgomSi arnaxuli warmateba moutana. wigni
“drois mcire istoria” 1988 wels
gamovida, romelic 90-ani wlebis erT-erT rekordul bestselerad dasaxelda. 1998 wels ki, rogorc saukeTeso
bestseleri, is ginesis rekordebis wignSic moxvda. aseve sarekordo iyo is
faqtic, rom am wignis Txelydiani, 1995 wlis gamocema, praqtikulad 3 dReSi
gaiyida. 1993 wlis aprilisaTvis “drois mcire istoria” ukve 40-jer iyo
gamocemuli amerikaSi da 39-jer did britaneTSi.
stefan houkingi uamravi samecniero
naSromisa da ramdenime wignis avtoricaa: “Savi xvrelebi”, “norCi samyaroebi” da
2001 wels gamoqveynebuli naSromi “samyaro Txilis naWuWSi”.
profesori houkingi 12 sapatio wodebis
mflobelia. maT Soris, samefo sazogadoebisa da amerikis SeerTebuli Statebis
mecnierTa akademiis sapatio wevrisa.
stefan houkingi Tavis profesiul
saqmianobas kargad uTavsebs ojaxur cxovrebas. mas hyavs sami Svili da erTi
SviliSvili. is didi SemarTebiT agrZelebs samecniero kvlevebs Teoriul fizikaSi
da sazogadoebrivi leqciebis intensiuri programis kursis kiTxvas.
ÊÀÍÏÍÉ # 756-11Ó
- ÓÀØÀÒÈÅÄËÏÓ ÊÀÍÏÍÉ ÛÄÆÙÖÃÖËÉ
ÛÄÓÀÞËÄÁËÏÁÉÓ ÌØÏÍÄ ÐÉÒÈÀ ÓÏÝÉÀËÖÒÉ ÃÀÝÅÉÓ ÛÄÓÀáÄÁ
|
|
ÌÉÙÄÁÖËÉÀ
- 20.06.2001 ß
|
ÞÀËÀÛÉÀ
- 20.06.2001 ß
|
20.06.2001
ß - ÌÃÂÏÌÀÒÄÏÁÉÈ
|
|
ÌÉÌÙÄÁÉ:
ÐÀÒËÀÌÄÍÔÉ
|
|
ÄáÄÁÀ
ÃÀÒÂÄÁÓ: ãÀÍÌÒÈÄËÏÁÀ , ÓÏÝÉÀËÖÒÉ ÓÀÊÉÈáÄÁÉ
|
|
ÄÓ ÊÀÍÏÍÉ ÂÀÍÓÀÆÙÅÒÀÅÓ ÛÄÆÙÖÃÖËÉ ÛÄÓÀÞËÄÁËÏÁÉÓ
ÌØÏÍÄ ÐÉÒÈÀ ÌÉÌÀÒÈ ÓÀáÄËÌßÉ×Ï ÐÏËÉÔÉÊÉÓ ÓÀ×ÖÞÅÄËÓ ÃÀ ÌÉÆÍÀà ÉÓÀáÀÅÓ ÓáÅÀ
ÐÉÒÈÀ ÈÀÍÀÁÒÀÃ ÖÆÒÖÍÅÄËÚÏÓ ÛÄÆÙÖÃÖËÉ ÛÄÓÀÞËÄÁËÏÁÉÓ ÌØÏÍÄ ÐÉÒÈÀ Ö×ËÄÁÄÁÉÓ
ÒÄÀËÉÆÀÝÉÀ, ÛÄØÌÍÀÓ áÄËÓÀÚÒÄËÉ ÐÉÒÏÁÄÁÉ ÌÀÈÉ ÓÒÖË×ÀÓÏÅÀÍÉ ÝáÏÅÒÄÁÉÓÀ ÃÀ
ÓÀÆÏÂÀÃÏÄÁÉÓ ÄÊÏÍÏÌÉÊÖÒ ÈÖ ÐÏËÉÔÉÊÖÒ ÓÀØÌÉÀÍÏÁÀÛÉ ÌÏÍÀßÉËÄÏÁÉÓÀÈÅÉÓ.
|
ÈÀÅÉ # 1 - ÆÏÂÀÃÉ ÃÄÁÖËÄÁÀÍÉ
|
ÌÖáËÉ # 1 - ÛÄÆÙÖÃÖËÉ ÛÄÓÀÞËÄÁËÏÁÉÓ ÌØÏÍÄ ÐÉÒÈÀ ÓÀÌÀÒÈËÄÁÒÉÅÉ
ÌÃÂÏÌÀÒÄÏÁÉÓ ÓÀ×ÖÞÅËÄÁÉ
|
ÓÀØÀÒÈÅÄËÏÛÉ ÛÄÆÙÖÃÖËÉ ÛÄÓÀÞËÄÁËÏÁÉÓ ÌØÏÍÄ
ÐÉÒÈÀ ÓÀÌÀÒÈËÄÁÒÉÅÉ ÌÃÂÏÌÀÒÄÏÁÀ ÂÀÍÉÓÀÆÙÅÒÄÁÀ ÂÀÄÒÈÉÀÍÄÁÖËÉ ÄÒÄÁÉÓ
ÏÒÂÀÍÉÆÀÝÉÉÓ 1975 ßËÉÓ 9 ÃÄÊÄÌÁÒÉÓ ÃÄÊËÀÒÀÝÉÉÈ "ÛÄÆÙÖÃÖËÉ ÛÄÓÀÞËÄÁËÏÁÉÓ
ÌØÏÍÄ ÐÉÒÈÀ Ö×ËÄÁÄÁÉÓ ÛÄÓÀáÄÁ", ÌÉÓ ÌÉÄÒÅÄ 1993 ßËÉÓ 20 ÃÄÊÄÌÁÄÒÓ
ÌÉÙÄÁÖËÉ "ÛÄÆÙÖÃÖËÉ ÛÄÓÀÞËÄÁËÏÁÉÓ ÌØÏÍÄ ÐÉÒÈÀÈÅÉÓ ÈÀÍÀÁÀÒÛÄÓÀÞËÄÁËÏÁÀÈÀ
ÖÆÒÖÍÅÄËÚÏ×ÉÓ ÓÔÀÍÃÀÒÔÖËÉ ßÄÓÄÁÉÈ", ÓÀØÀÒÈÅÄËÏÓ ÊÏÍÓÔÉÔÖÝÉÉÈ, ÀÌ
ÊÀÍÏÍÉÈÀ ÃÀ ÓáÅÀ ÌÏØÌÄÃÉ ÓÀÊÀÍÏÍÌÃÄÁËÏ ÀØÔÄÁÉÈ.
ÛÄÆÙÖÃÖËÉ ÛÄÓÀÞËÄÁËÏÁÉÓ ÌØÏÍÄ ÐÉÒÈÀ ÃÉÓÊÒÉÌÉÍÀÝÉÀ ÀÊÒÞÀËÖËÉÀ ÃÀ ÊÀÍÏÍÉÈ ÉÓãÄÁÀ. |
ÌÖáËÉ # 2 - ÛÄÆÙÖÃÖËÉ ÛÄÓÀÞËÄÁËÏÁÉÓ ÌØÏÍÄ ÐÉÒÉ
|
ÛÄÆÙÖÃÖËÉ ÛÄÓÀÞËÄÁËÏÁÉÓ ÌØÏÍÄ ÐÉÒÉ ÀÒÉÓ
ÀÃÀÌÉÀÍÉ, ÒÏÌÄËÓÀÝ ÃÀÀÅÀÃÄÁÉÓ, ÔÒÀÅÌÉÓ, ÂÏÍÄÁÒÉÅÉ ÈÖ ×ÉÆÉÊÖÒÉ ÃÄ×ÄØÔÉÓ
ÛÄÃÄÂÀà ÃÀÒÙÅÄÖËÉ ÀØÅÓ ÏÒÂÀÍÉÆÌÉÓ ÓÀÓÉÝÏÝáËÏ ×ÖÍØÝÉÄÁÉ ãÀÍÌÒÈÄËÏÁÉÓ ÌÄÔ-ÍÀÊËÄÁÀÃ
ÌÏÛËÉÓ ÂÀÌÏ, ÒÀÝ ÂÀÍÀÐÉÒÏÁÄÁÓ ÐÒÏ×ÄÓÉÖËÉ ÛÒÏÌÉÓ ÖÍÀÒÉÓ ÓÒÖË ÀÍ ÍÀßÉËÏÁÒÉÅ
ÃÀÊÀÒÂÅÀÓ ÀÍÃÀ ÚÏ×À-ÝáÏÅÒÄÁÉÓ ÀÒÓÄÁÉÈ ÂÀÞÍÄËÄÁÀÓ.
|
ÌÖáËÉ # 3 - ÓÀáÄËÌßÉ×ÏÓ ÒÏËÉ ÛÄÆÙÖÃÖËÉ ÛÄÓÀÞËÄÁËÏÁÉÓ ÌØÏÍÄ ÐÉÒÈÀ
ÓÏÝÉÀËÖÒÉ ÃÀÝÅÉÓ Ó×ÄÒÏÛÉ
|
ÓÀáÄËÌßÉ×Ï
ÖÆÒÖÍÅÄËÚÏ×Ó ÛÄÆÙÖÃÖËÉ ÛÄÓÀÞËÄÁËÏÁÉÓ ÌØÏÍÄ ÐÉÒÈÀ ÓÏÝÉÀËÖÒ ÃÀÝÅÀÓ ÃÀ ÖØÌÍÉÓ
ÌÀÈ ÓÀàÉÒÏ ÐÉÒÏÁÄÁÓ ÉÍÅÀËÉÃÖÒÉ ÂÀÍÅÉÈÀÒÄÁÉÓ, ÛÄÌÏØÌÄÃÄÁÉÈÉ ÃÀ ÓÀßÀÒÌÏÏ
ÛÄÓÀÞËÄÁËÏÁÄÁÉÓ ÒÄÀËÉÆÀÝÉÉÓÀÈÅÉÓ.
ÓÀáÄËÌßÉ×Ï ÀÌ ÊÀÔÄÂÏÒÉÉÓ ÁÀÅÛÅÄÁÓ ÖßÄÓÄÁÓ Ö×ËÄÁÄÁÉÓÀ ÃÀ ÊÀÍÏÍÉÄÒÉ ÉÍÔÄÒÄÓÄÁÉÓ ÒÄÀËÉÆÀÝÉÉÓ ÃÀÌÀÔÄÁÉÈ ÂÀÒÀÍÔÉÄÁÓ. |
ÌÖáËÉ # 4 - ÛÄÆÙÖÃÖËÉ ÛÄÓÀÞËÄÁËÏÁÉÓ ÌØÏÍÄ ÐÉÒÈÀ Ö×ËÄÁÄÁÉÓÀ ÃÀ
ÊÀÍÏÍÉÄÒÉ ÉÍÔÄÒÄÓÄÁÉÓ ÃÀÝÅÀ
|
ÛÄÆÙÖÃÖËÉ ÛÄÓÀÞËÄÁËÏÁÉÓ ÌØÏÍÄ ÐÉÒÈÀ Ö×ËÄÁÄÁÉÓÀ
ÃÀ ÊÀÍÏÍÉÄÒÉ ÉÍÔÄÒÄÓÄÁÉÓ ÃÀÝÅÀ ÖÆÒÖÍÅÄËÚÏ×ÉËÉÀ ÓÀÓÀÌÀÒÈËÏ ÀÍ ÊÀÍÏÍÉÈ ÂÀÈÅÀËÉÓßÉÍÄÁÖËÉ
ÓáÅÀ ßÄÓÉÈ.
|
ÌÖáËÉ # 5 - ÑÄÓÔÄÁÉÓ ÄÍÀ
|
ÓÀáÄËÌßÉ×Ï ÝÍÏÁÓ ÑÄÓÔÄÁÉÓ ÄÍÀÓ
ÐÉÒÏÅÍÄÁÀÈÀÛÏÒÉÓÉ ÖÒÈÉÄÒÈÏÁÉÓ ÓÀÛÖÀËÄÁÀà ÃÀ ÖÆÒÖÍÅÄËÚÏ×Ó ÀÖÝÉËÄÁÄËÉ ÐÉÒÏÁÄÁÉÓ
ÛÄØÌÍÀÓ ÌÉÓÉ ÂÀÌÏÚÄÍÄÁÉÓÀ ÃÀ ÂÀÍÅÉÈÀÒÄÁÉÓÀÈÅÉÓ.
|
ÌÖáËÉ # 6 - ÓÀØÀÒÈÅÄËÏÓ ÓÀÄÒÈÀÛÏÒÉÓÏ áÄËÛÄÊÒÖËÄÁÄÁÉ ÛÄÆÙÖÃÖËÉ
ÛÄÓÀÞËÄÁËÏÁÉÓ ÌØÏÍÄ ÐÉÒÈÀ ÓÏÝÉÀËÖÒÉ ÃÀÝÅÉÓ Ó×ÄÒÏÛÉ
|
ÈÖ ÓÀØÀÒÈÅÄËÏÓ ÓÀÄÒÈÀÛÏÒÉÓÏ áÄËÛÄÊÒÖËÄÁÉÈ
ÂÀÈÅÀËÉÓßÉÍÄÁÖËÉÀ ÀÌ ÊÀÍÏÍÉÓÀÂÀÍ ÂÀÍÓáÅÀÅÄÁÖËÉ ßÄÓÄÁÉ, ÌÀÛÉÍ ÌÏØÌÄÃÄÁÓ
ÓÀÄÒÈÀÛÏÒÉÓÏ áÄËÛÄÊÒÖËÄÁÉÓ ßÄÓÄÁÉ.
|
ÈÀÅÉ # 2 - ÓÏÝÉÀËÖÒÉ ÉÍ×ÒÀÓÔÒÖØÔÖÒÉÈ ÛÄÆÙÖÃÖËÉ ÛÄÓÀÞËÄÁËÏÁÉÓ ÌØÏÍÄ
ÐÉÒÈÀ ÛÄÖ×ÄÒáÄÁÄËÉ ÓÀÒÂÄÁËÏÁÉÓÀÈÅÉÓ ÐÉÒÏÁÄÁÉÓ ÛÄØÌÍÀ
|
ÌÖáËÉ # 7 - ÓÀÝáÏÅÒÄÁÄËÉ ÛÄÍÏÁÄÁÉÈÀ ÃÀ ÓÏÝÉÀËÖÒÉ ÉÍ×ÒÀÓÔÒÖØÔÖÒÉÓ ÓáÅÀ
ÏÁÉÄØÔÄÁÉÈ ÛÄÆÙÖÃÖËÉ ÛÄÓÀÞËÄÁËÏÁÉÓ ÌØÏÍÄ ÐÉÒÈÀ ÓÀÒÂÄÁËÏÁÉÓ ÖÆÒÖÍÅÄËÚÏ×À
|
ÓÀáÄËÌßÉ×Ï ÏÒÂÀÍÏÄÁÉ, ÓÀßÀÒÌÏÄÁÉ,
ÃÀßÄÓÄÁÖËÄÁÄÁÉ ÃÀ ÏÒÂÀÍÉÆÀÝÉÄÁÉ ÛÄÆÙÖÃÖËÉ ÛÄÓÀÞËÄÁËÏÁÉÓ ÌØÏÍÄ ÐÉÒÄÁÓ ÖØÌÍÉÀÍ
ÐÉÒÏÁÄÁÓ ÓÀÝáÏÅÒÄÁÄËÉ, ÓÀÆÏÂÀÃÏÄÁÒÉÅÉ ÃÀ ÓÀßÀÒÌÏÏ ÛÄÍÏÁÄÁÉÈ, ÔÒÀÍÓÐÏÒÔÉÈÀ ÃÀ
ÓÀÔÒÀÍÓÐÏÒÔÏ ÊÏÌÖÍÉÊÀÝÉÄÁÉÈ, ÊÀÅÛÉÒÂÀÁÌÖËÏÁÉÓÀ ÃÀ ÉÍ×ÏÒÌÀÝÉÉÓ ÓÀÛÖÀËÄÁÄÁÉÈ
ÓÀÒÂÄÁËÏÁÉÓÀÈÅÉÓ, ÈÀÅÉÓÖ×ÀËÉ ÒÉÄÍÔÀÝÉÉÓÀ ÃÀ ÂÀÃÀÀÃÂÉËÄÁÉÓÀÈÅÉÓ.
|
ÌÖáËÉ # 8 - ÛÄÆÙÖÃÖËÉ ÛÄÓÀÞËÄÁËÏÁÉÓ ÌØÏÍÄ ÐÉÒÈÀ ÌÏÈáÏÅÍÉËÄÁÄÁÉÓ
ÂÀÈÅÀËÉÓßÉÍÄÁÀ ÓÏÝÉÀËÖÒÉ ÉÍ×ÒÀÓÔÒÖØÔÖÒÉÓ ÏÁÉÄØÔÄÁÉÓ ÃÀ ÐÒÏÄØÔÄÁÉÓÀ ÃÀ
ÌÛÄÍÄÁËÏÁÉÓÀÓ
|
ÃÀÖÛÅÄÁÖËÉÀ ÃÀÓÀáËÄÁÖËÉ ÐÖÍØÔÄÁÉÓ ÃÀÐÒÏÄØÔÄÁÀ
ÃÀ ÂÀÍÀÛÄÍÉÀÍÄÁÀ, ÓÀÝáÏÅÒÄÁÄËÉ ÒÀÉÏÍÄÁÉÓ ×ÏÒÌÉÒÄÁÀ, ÓÀÐÒÏÄØÔÏ
ÂÀÃÀßÚÅÄÔÉËÄÁÄÁÉÓ ÛÄÌÖÛÀÅÄÁÀ, ÛÄÍÏÁÀÈÀ ÃÀ ÍÀÂÄÁÏÁÀÈÀ, ÌÀÈ ÛÏÒÉÓ,
ÓÀÓßÀÅËÏ-ÓÀÂÀÍÌÀÍÀÈËÄÁËÏ, ÊÖËÔÖÒÖË-ÓÀÍÀáÀÏÁÉÈÉ ÃÀ ÓÐÏÒÔÖË-ÂÀÌÀãÀÍÓÀÙÄÁÄËÉ
ÏÁÉÄØÔÄÁÉÓ, ÀÄÒÏÐÏÒÔÄÁÉÓ, ÒÊÉÍÉÂÆÉÓ ÓÀÃÂÖÒÄÁÉÓ, ÓÀÆÙÅÀÏ ÃÀ ÓÀÌÃÉÍÀÒÏ
ÓÀÔÒÀÍÓÐÏÒÔÏ ÓÀÛÖÀËÄÁÀÈÀ ÊÏÌÐËÄØÓÄÁÉÓÀ ÃÀ ÊÏÌÖÍÉÊÀÝÉÄÁÉÓ, ÊÀÅÛÉÒÂÀÁÌÖËÏÁÉÓÀ
ÃÀ ÉÍ×ÏÒÌÀÝÉÉÓ ÉÍÃÉÅÉÃÖÀËÖÒÉ ÓÀÛÖÀËÄÁÄÁÉÓ ÌÛÄÍÄÁËÏÁÀ ÃÀ ÒÄÊÏÍÓÔÒÖØÝÉÀ, ÈÖ ÄÓ
ÏÁÉÄØÔÄÁÉ ÃÀ ÓÀÛÖÀËÄÁÄÁÉ ÀÒ ÌÉÄÓÀÃÀÂÄÁÀ ÛÄÆÙÖÃÖËÉ ÛÄÓÀÞËÄÁËÏÁÉÓ ÌØÏÍÄ ÐÉÒÈÀ
ÓÀàÉÒÏÄÁÄÁÓÀ ÃÀ ÌÏÈáÏÅÍÉËÄÁÄÁÓ.
|
ÌÖáËÉ # 9 - ÛÄÆÙÖÃÖËÉ ÛÄÓÀÞËÄÁËÏÁÉÓ ÌØÏÍÄ ÐÉÒÈÀ ÓÀàÉÒÏÄÁÄÁÉÓÀ ÃÀ
ÌÏÈáÏÅÍÉËÄÁÄÁÉÓ ÖÆÒÖÍÅÄËÚÏ×À ÊÖËÔÖÒÖË-ÓÀÍÀáÀÏÁÉÈ ÃÀßÄÓÄÁÖËÄÁÄÁÓÀ ÃÀ ÓÐÏÒÔÖË
ÍÀÂÄÁÏÁÄÁÛÉ
|
ÓÀáÄËÌßÉ×Ï ÌáÄËÉÓÖ×ËÄÁÉÓ ÖÌÀÙËÄÓÉ, ÀÃÂÉËÏÁÒÉÅÉ
ÈÅÉÈÌÌÀÒÈÅÄËÏÁÉÓÀ ÃÀ ÌÌÀÒÈÅÄËÏÁÉÓ ÏÒÂÀÍÏÄÁÉ ÅÀËÃÄÁÖËÍÉ ÀÒÉÀÍ ÖÆÒÖÍÅÄËÚÏÍ
ÛÄÆÙÖÃÖËÉ ÛÄÓÀÞËÄÁËÏÁÉÓ ÌØÏÍÄ ÐÉÒÈÀ ÐÉÒÏÁÄÁÉ, ÒÀÈÀ ÌÀÈ ÈÀÅÉÓÖ×ËÀà ÉÓÀÒÂÄÁËÏÁÍ
ÊÖËÔÖÒÖË-ÓÀÍÀáÀÏÁÉÈÉ ÃÀßÄÓÄÁÖËÄÁÄÁÉÈ ËÀ ÓÐÏÒÔÖËÉ ÍÀÂÄÁÏÁÄÁÉÈ, ÀÂÒÄÈÅÄ
ÖÆÒÖÍÅÄËÚÏÍ ÉÓÉÍÉ ÓÐÄÝÉÀËÖÒÉ ÓÐÏÒÔÖËÉ ÉÍÅÄÍÔÀÒÉÈÀ ÃÀ ÓáÅÀ ÓÀàÉÒÏ
ÓÀÛÖÀËÄÁÄÁÉÈ. ÜÀÌÏÈÅËÉËÉ ÌÏÌÓÀáÖÒÄÁÉÈ ÛÄÆÙÖÃÖËÉ ÛÄÓÀÞËÄÁËÏÁÉÓ ÌØÏÍÄ ÐÉÒÄÁÉ
ÓÀÒÂÄÁËÏÁÄÍ Ö×ÀÓÏà ÀÍ ÛÄÙÀÅÀÈÉÀÍÉ ÐÉÒÏÁÄÁÉÈ ÌÏØÌÄÃÉ ÊÀÍÏÍÌÃÄÁËÏÁÉÓ
ÛÄÓÀÁÀÌÉÓÀÃ.
ÀÙÍÉÛÍÖËÉ ÌÏÌÓÀáÖÒÄÁÉÈ ÛÄÆÙÖÃÖËÉ ÛÄÓÀÞËÄÁËÏÁÉÓ ÌØÏÍÄ ÐÉÒÈÀ ÓÀÒÄÁËÏÁÉÓ ßÄÓÓ, ÐÉÒÏÁÄÁÓÀ ÃÀ ÛÄÙÀÅÀÈÄÁÓ ÂÀÍÓÀÆÙÅÒÀÅÓ ÓÀØÀÒÈÅÄËÏÓ ÐÒÄÆÉÃÄÍÔÉ. |
ÌÖáËÉ # 10 - ÓÀßÀÒÌÏÄÁÉÓ, ÃÀßÄÓÄÁÖËÄÁÄÁÉÓÀ ÃÀ ÏÒÂÀÍÉÆÀÝÉÄÁÉÓ
ÌÏÍÀßÉËÄÏÁÀ ÓÏÝÉÀËÖÒ-ÐÏËÉÔÉÊÖÒÉ ÏÁÉÄØÔÄÁÉÓÀ ÃÀ ÓÐÏÒÔÖËÉ ÍÀÂÄÁÏÁÄÁÉÓ
ÌÛÄÍÄÁËÏÁÉÓ ÃÀ×ÉÍÀÍÓÄÁÉÓ, ÌÏßÚÏÁÉËÏÁÉÓ ÛÄÞÄÍÉÓÀ ÃÀ ÛÄÍÀáÅÉÓ ÓÀØÌÄÛÉ
|
ÓÀßÀÒÌÏÄÁÓ, ÃÀßÄÓÄÁÖËÄÁÄÓÀ ÃÀ ÏÒÂÀÍÉÆÀÝÉÄÁÓ,
ÓÀÊÖÈÒÄÁÉÓ ÃÀ ÌÄÖÒÍÄÏÁÒÉÏÁÉÓ ×ÏÒÌÉÓ ÌÉÖáÄÃÀÅÀÃ, Ö×ËÄÁÀ ÀØÅÈ ÂÀÉÙÏÍ ÈÀÍáÀ
ÛÄÆÙÖÃÖËÉ ÛÄÓÀÞËÄÁËÏÁÉÓ ÌØÏÍÄ ÐÉÒÈÀÈÅÉÓ ÂÀÍÊÖÈÅÍÉËÉ ÓÏÝÉÀËÖÒ-ÊÖËÔÖÒÖËÉ
ÏÁÉÄØÔÄÁÉÓ ÃÀ ÓÐÏÒÔÖËÉ ÍÀÂÄÁÏÁÄÁÉÓ ÌÛÄÍÄÁËÏÁÉÓ, ÌÏßÚÏÁÉËÏÁÉÓ ÛÄÞÄÍÉÓÀ ÃÀ
ÛÄÍÀáÅÉÓ ÌÉÆÍÉÈ. ÄÓ ÈÀÍáÀ ÀÒ ÉÁÄÂÒÄÁÀ ÌÏØÌÄÃÉ ÊÀÍÏÍÌÃÄÁËÏÁÉÓ ÛÄÓÀÁÀÌÉÓÀÃ.
|
ÌÖáËÉ # 11 - ÛÄÆÙÖÃÖËÉ ÛÄÓÀÞËÄÁËÏÁÉÓ ÌØÏÍÄ ÐÉÒÈÀ ÓÏÝÉÀËÖÒ -
ÓÀÚÏ×ÀÝáÏÅÒÄÁÏ ÌÏÌÓÀáÖÒÄÁÀ
|
ÛÄÆÙÖÃÖËÉ ÛÄÓÀÞËÄÁËÏÁÉÓ ÌØÏÍÄ ÐÉÒÈÀ ÓÏÝÉÀËÖÒ-ÓÀÚÏ×ÀÝáÏÅÒÄÁÏ
ÌÏÌÓÀáÖÒÄÁÀ, ÌÀÈ ÛÏÒÉÓ ÓÖÒÓÀÈ-ÓÀÍÏÅÀÂÉÈÀ ÃÀ ÓÀáÀËáÏ ÌÏáÌÀÒÄÁÉÓ ÓÀÂÍÄÁÉÈ
ÖÆÒÖÍÅÄËÚÏ×À, ÊÏÌÖÍÀËÖÒÉ ÃÀ ÓáÅÀ ÓÀáÉÓ ÌÏÌÓÀáÖÒÄÁÀ áÏÒÝÉÄËÃÄÁÀ ÀÃÂÉËÏÁÒÉÅÉ
ÈÅÉÈÌÌÀÒÈÅÄËÏÁÉÓÀ ÃÀ ÌÌÀÒÈÅÄËÏÁÉÓ ÏÒÂÀÍÏÄÁÉÓ ÌÉÄÒ ÂÀÍÓÀÆÙÅÒÖËÉ ßÄÓÉÈÀ ÃÀ
ÐÉÒÏÁÄÁÉÈ.
|
ÌÖáËÉ # 12 - ÛÄÙÀÅÀÈÄÁÉ ÉÌ ÓÀßÀÒÌÏÄÁÉÓÀ ÃÀ ÏÒÂÀÍÉÆÀÝÉÄÁÉÓÀÈÅÉÓ,
ÒÏÌËÄÁÉÝ ÛÄÆÙÖÃÖËÉ ÛÄÓÀÞËÄÁËÏÁÉÓ ÌØÏÍÄ ÐÉÒÈÀÈÅÉÓ ÀßÀÒÌÏÄÁÄÍ ÓÀØÏÍÄËÓÀ ÃÀ
ÔÄØÍÉÊÖÒ ÓÀÛÖÀËÄÁÄÁÓ
|
ÉÌ ÓÀßÀÒÌÏÄÁÓÀ ÃÀ ÏÒÂÀÍÉÆÀÝÉÄÁÓ, ÒÏÌËÄÁÉÝ
ÛÄÆÙÖÃÖËÉ ÛÄÓÀÞËÄÁËÏÁÉÓ ÌØÏÍÄ ÐÉÒÈÀÈÅÉÓ ÀßÀÒÌÏÄÁÄÍ ÓÀÌÒÄßÅÄËÏ ÓÀØÏÍÄËÓ,
ÓÐÄÝÉÀËÖÒ ÔÄØÍÉÊÖÒ ÃÀ ÓáÅÀ ÓÀÛÖÀËÄÁÄÁÓ ÃÀ ÓÐÄÝÉÀËÃÄÁÉÀÍ ÛÄÆÙÖÃÖËÉ
ÛÄÓÀÞËÄÁËÏÁÉÓ ÌØÏÍÄ ÐÉÒÈÀ ÌÏÌÓÀáÖÒÄÁÉÓ Ó×ÄÒÏÛÉ, ÖßÄÓÃÄÁÀÈ ÛÄÙÀÅÀÈÄÁÉ
ÓÀØÀÒÈÅÄËÏÓ ÊÀÍÏÍÌÃÄÁËÏÁÉÈ ÂÀÈÅÀËÉÓßÉÍÄÁÖËÉ ßÄÓÉÈÀ ÃÀ ÐÉÒÏÁÄÁÉÈ.
|
ÈÀÅÉ # 3 - ÛÄÆÙÖÃÖËÉ ÛÄÓÀÞËÄÁËÏÁÉÓ ÌØÏÍÄ ÐÉÒÈÀ ÓÀÌÄÃÉÝÉÍÏ, ÐÒÏ×ÄÓÉÖËÉ
ÃÀ ÓÏÝÉÀËÖÒÉ ÒÄÀÁÉËÉÔÀÝÉÀ
|
ÌÖáËÉ # 13 - ÛÄÆÙÖÃÖËÉ ÛÄÓÀÞËÄÁËÏÁÉÓ ÌØÏÍÄ ÐÉÒÈÀ ÓÀÌÄÃÉÝÉÍÏ,
ÐÒÏ×ÄÓÉÖËÉ ÃÀ ÓÏÝÉÀËÖÒÉ ÒÄÀÁÉËÉÔÀÝÉÉÓ ÓÀáÄËÌßÉ×ÏÄÁÒÉÅÉ ÖÆÒÖÍÅÄËÚÏ×À
|
ÓÀáÄËÌßÉ×Ï ÏÒÂÀÍÉÆÀÝÉÀÓ ÖßÄÅÓ ÃÀ áÄËÓ ÖßÚÏÁÓ
ÛÄÆÙÖÃÖËÉ ÛÄÓÀÞËÄÁËÏÁÉÓ ÌØÏÍÄ ÐÉÒÈÀ ÓÀÌÄÃÉÝÉÍÏ, ÐÒÏ×ÄÓÉÖËÉ ÃÀ ÒÄÀÁÉËÉÔÀÝÉÉÓ
ÓÉÓÔÄÌÉÓ ÜÀÌÏÚÀËÉÁÄÁÀÓÀ ÃÀ ÂÀÍÅÉÈÀÒÄÁÀÓ, ÒÀÝ ßÀÒÌÏÀÃÂÄÍÓ ÏÒÂÀÍÉÆÌÉÓ ÃÀÒÙÅÄÖËÉ
ÀÍ ÃÀÊÀÒÂÖËÉ ×ÖÍØÝÉÄÁÉÓ, ÈÅÉÈÌÏÌÓÀáÖÒÄÁÉÓ, ÓáÅÀÃÀÓÀáÅÀÂÅÀÒÉ ÐÒ×ÄÓÉÖËÉ
ÓÀØÌÉÀÍÏÁÉÓ ÖÍÀÒÉÓ ÀÙÃÂÄÍÉÓÀ ÃÀ ÊÏÌÐÄÍÓÀÝÉÉÓÀÈÅÉÓ ÂÀÌÉÆÍÖË ÙÏÍÉÓÞÉÄÁÀÈÀ
ÊÏÌÐËÄØÓÓ, ÀÂÒÄÈÅÄ ÓÀÛÖÀËÄÁÀÓ ÀÞËÄÅÓ ÛÄÆÙÖÃÖËÉ ÛÄÓÀÞËÄÁËÏÁÉÓ ÌØÏÍÄ ÐÉÒÄÁÓ
ÉÝáÏÅÒÏÍ ÓÒÖË×ÀÓÏÅÍÀà ÃÀ ÖÆÒÖÍÅÄËÚÏÍ ÈÀÅÉÀÍÈÉ Ö×ËÄÁÄÁÉÓÀ ÃÀ ÐÏÔÄÍÝÉÖÒÉ
ÛÄÓÀÞËÄÁÏÁÄÁÉÓ ÒÄÀËÉÆÀÝÉÀ.
ÓÀáÄËÌßÉ×Ï À×ÉÍÀÍÓÄÁÓ ÃÀ ÏÒÂÀÂÉÆÀÝÉÀÓ ÖßÄÅÓ ÓÀÌÄÝÍÉÄÒÏ ÊÅËÄÅÀÓÀ ÃÀ ÓÐÄÝÉÀËÉÓÔÄÁÉÓ ÌÏÌÆÀÃÄÁÀÓ ÓÀÌÄÃÉÝÉÍÏ, ÐÒÏ×ÄÓÉÖËÉ ÃÀ ÓÏÝÉÀËÖÒÉ ÒÄÀÁÉËÉÔÀÝÉÉÓ ÛÄÓÀ×ÄÒÉÓ ÐÒÏ×ÉËÀØÔÉÊÖÒ ÙÏÍÉÓÞÉÄÁÀÈÀ ÂÀÍáÏÒÝÉÄËÄÁÉÓ Ó×ÄÒÏÛÉ. |
ÌÖáËÉ # 14 - ÛÄÆÙÖÃÖËÉ ÛÄÓÀÞËÄÁËÏÁÉÓ ÌØÏÍÄ ÐÉÒÈÀ ÒÄÀÁÉËÉÔÀÝÉÉÓ
ÉÍÃÉÅÉÃÖÀËÖÒÉ ÐÒÏÂÒÀÌÀ
|
ÛÄÆÙÖÃÖËÉ ÛÄÓÀÞËÄÁËÏÁÉÓ ÌØÏÍÄ ÐÉÒÈÀ
ÓÀÌÄÃÉÝÉÍÏ, ÐÒÏ×ÄÓÉÖËÉ ÃÀ ÓÏÝÉÀËÖÒÉ ÒÄÀÁÉËÉÔÀÝÉÀ áÏÒÝÉÄËÃÄÁÀ ÒÄÀÁÉËÉÔÀÝÉÉÓ
ÉÍÅÀËÉÃÖÒÉ ÐÒÏÂÒÀÌÉÈ, ÒÀÝ ÂÀÍÉÓÀÆÙÅÒÄÁÀ ÓÀÀÌÉÓÏà Ö×ËÄÁÀÌÏÓÉËÉ ÓÀáÄËÌßÉ×Ï
ÏÒÂÀÍÏÄÁÉÓ ÌÉÄÒ ÌÏßÚÏÁÉË ÓÀÌÄÃÉÝÉÍÏ-ÓÏÝÉÀËÖÒÉ ÄØÓÐÄÒÔÉÆÉÓ ÓÀ×ÖÞÅÄËÆÄ.
ÛÄÆÙÖÃÖËÉ ÛÄÓÀÞËÄÁËÏÁÉÓ ÌØÏÍÄ ÐÉÒÈÀÈÅÉÓ ÒÄÊÏÌÄÍÃÄÁÖË ÒÄÀÁÉËÉÔÀÝÉÉÓ ÉÍÅÀËÉÃÖÒ ÐÒÏÂÒÀÌÀÛÉ ÂÀÍÉÓÀÆÙÅÒÄÁÀ ÓÀÒÄÀÁÉËÉÔÀÝÉÏ ÙÏÍÉÓÞÉÄÁÄÁÉÓ ÊÏÍÊÒÄÔÖËÉ ÌÏÝÖËÏÁÀ-ÓÀáÄÏÁÀÍÉ ÃÀ ÅÀÃÄÁÉ, ÀÂÒÄÈÅÄ ÓÏÝÉÀËÖÒÉ ÃÀáÌÀÒÄÁÉÓ ÓÀáÄÏÁÀÍÉ. |
ÌÖáËÉ # 15 - ÒÄÀÁÉËÉÔÀÝÉÉÓ ÉÍÃÉÅÉÃÖÀËÖÒÉ ÐÒÏÂÒÀÌÄÁÉÓ ÛÄÓÒÖËÄÁÉÓ
ÓÀÅÀËÃÄÁÖËÏÁÀ
|
ÛÄÆÙÖÃÖËÉ ÛÄÓÀÞËÄÁËÏÁÉÓ ÌØÏÍÄ ÐÉÒÈÀ
ÒÄÀÁÉËÉÔÀÝÉÉÓ ÉÍÃÉÅÉÃÖÀËÖÒÉ ÐÒÏÂÒÀÌÀ ßÀÒÌÏÀÃÂÄÍÓ ÃÏÊÖÌÄÍÔÓ, ÒÏÌËÉÓ ÛÄÓÒÖËÄÁÀ
ÓÀÅÀËÃÄÁÖËÏÀ ÛÄÓÀÁÀÌÉÓÉ ÓÀáÄËÌßÉ×Ï ÃÀ ÓáÅÀ ÓÀßÀÒÌÏÄÁÉÓ, ÃÀßÄÓÄÁÖËÄÁÄÁÉÓÀ ÃÀ
ÏÒÂÀÍÉÆÀÝÉÄÁÉÓÀÈÅÉÓ.
|
ÌÖáËÉ # 16 - ÛÄÆÙÖÃÖËÉ ÛÄÓÀÞËÄÁËÏÁÉÓ ÌØÏÍÄ ÐÉÒÈÀ ÓÀÒÄÀÁÉËÉÔÀÝÉÏ
ÃÀßÄÓÄÁÖËÄÁÄÁÉ
|
ÓÀáÄËÌßÉ×Ï áÄËÉÓÖ×ËÄÁÉÓ ÖÌÀÙËÄÓÉ, ÀÃÂÉËÏÁÒÉÅÉ
ÈÅÉÈÌÌÀÒÈÅÄËÏÁÉÓÀ ÃÀ ÌÌÀÒÈÅÄËÏÁÉÓ ÏÒÂÀÍÏÄÁÉ, ÛÄÆÙÖÃÖËÉ ÛÄÓÀÞËÄÁËÏÁÉÓ ÌØÏÍÄ
ÐÉÒÈÀ ÓÀÒÄÀÁÉËÉÔÀÝÉÏ ÃÀáÌÀÒÄÁÉÓ ÌÏÈáÏÅÍÄÁÉÓÀ ÃÀ ÀÃÂÉËÏÁÒÉÅÉ ÐÉÒÏÁÄÁÉÓ
ÛÄÓÀÁÀÌÉÓÀÃ, ØÌÍÉÀÍ ÓÀÒÄÀÁÉËÉÔÀÝÉÏ, ÌÀÈ ÛÏÒÉÓ ÓÀÌÄÝÍÉÄÒÏ-ÓÀßÀÒÌÏÏ ÝÄÍÔÒÄÁÉÓ
ØÓÄËÓ, ÀÙÃÂÄÍÉÈÉ ÌÊÖÒÍÀËÏÁÉÓ ÂÀÍÚÏ×ÉËÄÁÄÁÓ ÀÌÁÖËÀÔÏÒÉÖË ÃÀ ÓÔÀÝÉÏÍÀËÖÒ
ÓÀÓßÀÅËÏ-ÐÒÏ×ÉËÀØÔÉÊÖÒ ÃÀßÄÓÄÁÖËÄÁÄÁÛÉ; ÓÐÄÝÉÀËÖÒ ÓÀÓßÀÅËÏ-ÀÙÌÆÒÃÄËÏÁÉÈ ÃÀ
ÓÀÍÀÔÏÒÉÖËÓÀÊÖÒÏÒÔÏ ÃÀßÄÓÄÁÖËÄÁÄÁÓ, ÓÀßÀÒÌÏÄÁÓÀ ÃÀ ÛÄÆÙÖÃÖËÉ ÛÄÓÀÞËÄÁËÏÁÉÓ
ÌØÏÍÄ ÐÉÒÈÀ ÓÏÝÉÀËÖÒ-ÓÀÚÏ×ÀÝáÏÅÒÄÁÏ ÌÏÌÓÀáÖÒÄÁÉÓ ÃÀßÄÓÄÁÖËÄÁÄÁÓ.
|
ÈÀÅÉ # 4 - ÛÄÆÙÖÃÖËÉ ÛÄÓÀÞËÄÁËÏÁÉÓ ÌØÏÍÄ ÐÉÒÈÀ ÂÀÍÀÈËÄÁÀ ÃÀ
ÐÒÏ×ÄÓÉÖËÉ ÌÏÌÆÀÃÄÁÀ
|
ÌÖáËÉ # 17 - ÛÄÆÙÖÃÖËÉ ÛÄÓÀÞËÄÁËÏÁÉÓ ÌØÏÍÄ ÐÉÒÈÀ ÂÀÍÀÈËÄÁÉÓÀ ÃÀ
ÐÒÏ×ÄÓÉÖËÉ ÌÏÌÆÀÃÄÁÉÓ ÐÉÒÏÁÄÁÉÓ ÖÆÒÖÍÅÄËÚÏ×À, ÀÌ ÊÀÔÄÂÏÒÉÉÓ ÁÀÅÛÅÈÀ
ÓÊÏËÀÌÃÄËÉ ÀÙÆÒÃÀ
|
ÛÄÆÙÖÃÖËÉ ÛÄÓÀÞËÄÁËÏÁÉÓ ÌØÏÍÄ ÐÉÒÄÁÓ
ÓÀáÄËÌßÉ×Ï ÖØÌÍÉÓ ÀÖÝÉËÄÁÄË ÐÉÒÏÁÄÁÓ ÂÀÍÀÈËÄÁÉÓÀ ÃÀ ÐÒÏ×ÄÓÉÖËÉ
ÌÏÌÆÀÃÄÁÉÓÀÈÅÉÓ.
ÂÀÍÀÈËÄÁÉÓ ÏÒÂÀÍÏÄÁÉ ãÀÍÌÒÈÄËÏÁÉÓ ÃÀÝÅÉÓÀ ÃÀ ÓÏÝÉÀËÖÒÉ ÖÆÒÖÍÅÄËÚÏ×ÉÓ ÏÒÂÀÍÄÏÁÈÀÍ ÄÒÈÀà ÅÀËÃÄÁÖËÍÉ ÀÒÉÀÍ ÖÆÒÖÍÅÄËÚÏÍ ÀÌ ÊÀÔÄÂÏÒÉÉÓ ÁÀÅÛÅÈÀ ÓÊÏËÀÌÃÄËÉ ÃÀ ÓÊÏËÉÓ ÂÀÒÄÛÄ ÀÙÆÒÃÀ ÌÀÈÈÅÉÓ ãÄÒÏÅÀÍÉ ÓÀÒÄÀÁÉËÉÔÀÝÉÏ ÃÀáÌÀÒÄÁÉÓ ÂÀßÄÅÉÓ áÄËÓÀÚÒÄËÉ ÛÄÓÀÞËÄÁËÏÁÄÁÉÓ ÛÄØÌÍÉÓ ÌÉÆÍÉÈ, ÀÂÒÄÈÅÄ ÛÄÆÙÖÃÖËÉ ÛÄÓÀÞËÄÁËÏÁÉÓ ÌØÏÍÄ ÐÉÒÈÀÈÅÉÓ ÓÀÛÖÀËÏ-ÓÐÄÝÉÀËÖÒÉ ÃÀ ÖÌÀÙËÄÓÉ ÂÀÍÀÈËÄÁÉÓ ÌÉÙÄÁÀ ÒÄÀÁÉËÉÔÀÝÉÉÓ ÉÍÃÉÅÉÃÖÀËÖÒÉ ÐÒÏÂÒÀÌÉÓ ÛÄÓÀÁÀÌÉÓÀÃ. |
ÌÖáËÉ # 18 - ÛÄÆÙÖÃÖËÉ ÛÄÓÀÞËÄÁËÏÁÉÓ ÌØÏÍÄ ÐÉÒÈÀ ÆÏÂÀÃÉ ÓÀÛÖÀËÏ,
ÓÀÛÖÀËÏ ÓÐÄÝÉÀËÖÒÉ ÃÀ ÖÌÀÙËÄÓÉ ÂÀÍÀÈËÄÁÀ, ÀÌ ÊÀÔÄÂÏÒÉÉÓ ÁÀÅÛÅÈÀ ÛÉÍ ÀÙÆÒÃÀ ÃÀ
ÓßÀÅËÄÁÀ
|
ÛÄÆÙÖÃÖËÉ ÛÄÓÀÞËÄÁËÏÁÉÓ ÌØÏÍÄ ÐÉÒÄÁÉ ÆÏÂÀÃ
ÓÀÛÖÀËÏ, ÓÀÛÖÀËÏ-ÓÐÄÝÉÀËÖÒ ÃÀ ÖÌÀÙËÄÓ ÂÀÍÀÈËÄÁÀÓ ÉÙÄÁÄÍ ÆÏÂÀà ÓÀÓßÀÅËÏ
ÃÀßÄÓÄÁÖËÄÁÄÛÉ, ÓÀàÉÒÏÄÁÉÓÀÓ-ÛÄÓÀÁÀÌÉÓ ÓÐÄÝÉÀËÖÒ ÓÀÓßÀÅËÏ ÃÀßÄÓÄÁÖËÄÁÄÛÉ.
ÓÀÓßÀÅËÏ ÌÄÝÀÃÉÍÄÏÁÉÓ ÏÒÂÀÍÉÆÄÁÀ áÃÄÁÀ ÀÂÒÄÈÅÄ ÉÌ ÊÀÔÄÂÏÒÉÉÓ ÁÀÅÛÅÈÀÈÅÉÓ, ÒÏÌËÄÁÉÝ ÌÊÖÒÍÀËÏÁÄÍ ÓÀÌÊÖÒÍÀËÏ-ÐÒÏ×ÉËÀØÔÉÊÖÒÉ ÃÀßÄÓÄÁÖËÄÁÄÁÉÓ ÓÔÀÝÉÏÍÀÒÄÁÛÉ ÀÍ ÓÀÒÄÀÁÉËÉÔÀÝÉÏ ÃÀßÄÓÄÁÖËÄÁÄÁÛÉ. ÈÖ ÛÄÖÞËÄÁÄËÉÀ ÀÌ ÊÀÔÄÂÏÒÉÉÓ ÁÀÅÛÅÈÀ ÀÙÆÒÃÀ ÃÀ ÓßÀÅËÄÁÀ ÆÏÂÀà ÀÍ ÓÐÄÝÉÀËÖÒ ÓÊÏËÀÌÃÄË ÓÀÓßÀÅËÏ ÃÀßÄÓÄÁÖËÄÁÄÁÛÉ, ÌÛÏÁËÄÁÉÓ ÓÖÒÅÉËÉÓ ÛÄÓÀÁÀÌÉÓÀÃ, ÌÀÈÉ ÀÙÆÒÃÀ ÃÀ ÓßÀÅËÄÁÀ áÃÄÁÀ ÏãÀáÛÉ. ÀÌÀÓÈÀÍ, ÄÒÈ-ÄÒÈÉ ÌÛÏÁËÉÓ ÀÍ ÌÉÓÉ ÛÄÌÝÅËÄËÉ ÐÉÒÉÓ ÌÀÔÄÒÉÀËÖÒÉ ÖÆÒÖÍÅÄËÚÏ×À ÃÀ ÛÄÙÀÅÀÈÄÁÉ ÂÀÍÉÓÀÆÙÅÒÄÁÀ ÓÀØÀÒÈÅÄËÏÓ ÊÀÍÏÍÌÃÄÁËÏÁÉÈ. ÛÄÓÀÁÀÌÉÓÉ ÓÀÓßÀÅËÏ-ÀÙÌÆÒÃÄËÏÁÉÈÉ ÃÀßÄÓÄÁÖËÄÁÄÁÉ ÃÀáÌÀÒÄÁÀÓ ÖßÄÅÄÍ ÌÛÏÁËÄÁÓ ÀÍ ÌÀÈ ÛÄÌÝÅËÄË ÐÉÒÄÁÓ ÀÌ ÊÀÔÄÂÏÒÉÉÓ ÁÀÅÛÅÈÀ ÛÉÍ ÓßÀÅËÄÁÀÛÉ. ÀÌ ÊÀÔÄÂÏÒÉÉÓ ÁÀÅÛÅÈÀ ÚÏÅÄËÌáÒÉÅÉ ÃÀ äÀÒÌÏÍÉÖËÉ ÂÀÍÅÉÈÀÒÄÁÉÓ, ÌÀÈÈÅÉÓ ÓÀÆÏÂÀÃÏÄÁÒÉÅÉ ÀØÔÉÖÒÏÁÉÓ, ÛÒÏÌÉÓ ÉÍÔÄÒÄÓÉÓ ÜÀÍÄÒÂÅÉÓ, áÄËÏÅÍÄÁÀÓÈÀÍ, ÓÐÏÒÔÈÀÍ ÃÀÀáËÏÄÁÉÓ ÌÉÆÍÉÈ ÂÀÍÀÈËÄÁÉÓÀ ÃÀ ÓáÅÀ ÓÀáÄËÌßÉ×Ï ÏÒÂÀÍÏÄÁÉ ÅÀËÃÄÁÖËÉ ÀÒÉÀÍ ÖÆÒÖÍÅÄËÚÏÍ ÀÌ ÊÀÔÄÂÏÒÉÉÓ ÓÊÏËÉÓÂÀÒÄÛÄ ÀÙÆÒÃÉÓ ÓÀÈÀÍÀÃÏ ÏÒÂÀÍÉÆÀÝÉÀ. ÓÔÀÝÉÏÍÀÒÖË ÃÀßÄÓÄÁÖËÄÁÄÁÛÉ áÀÍÂÒÞËÉÅÀà /ÀÒÀÌÖÃÌÉÅÀÃ/ ÌÚÏ×É ÀÌ ÊÀÔÄÂÏÒÉÉÓ ÁÀÅÛÅÄÁÉÓÀÈÅÉÓ ÀÙÍÉÛÍÖËÌÀ ÃÀßÄÓÄÁÖËÄÁÄÁÌÀ ÖÍÃÀ ÖÆÒÖÍÅÄËÚÏÍ ÖßÚÅÄÔÉ ÀÙÆÒÃÀ ÃÀ ÓßÀÅËÄÁÀ ÓÏÝÉÀËÖÒ-ÓÀÚÏ×ÀÝáÏÅÒÄÁÏ ÃÀ ÛÒÏÌÉÈ ÀÃÀÐÔÀÝÉÀÓÈÀÍ ÏÒÂÀÍÖËÉ ÊÀÅÛÉÒÉÈ. |
ÌÖáËÉ # 19 - ÛÄÆÙÖÃÖËÉ ÛÄÓÀÞËÄÁËÏÁÉÓ ÌØÏÍÄ ÐÉÒÈÀ ÐÒÏ×ÄÓÉÖËÉ ÌÏÌÆÀÃÄÁÀ
ÃÀ ÊÅÀËÉ×ÉÊÀÝÉÉÓ ÀÌÀÙËÄÁÀ
|
ÛÄÆÙÖÃÖËÉ ÛÄÓÀÞËÄÁËÏÁÉÓ ÌØÏÍÄ ÐÉÒÈÀ ÐÒÏ×ÄÓÉÖË
ÌÏÌÆÀÃÄÁÀÓ ÃÀ ÊÅÀËÉ×ÉÊÀÝÉÉÓ ÀÌÀÙËÄÁÀÓ ÒÄÀÁÉËÉÔÀÝÉÉÓ ÉÍÃÉÅÉÃÖÀËÖÒÉ ÐÒÏÂÒÀÌÄÁÉÓ
ÛÄÓÀÁÀÌÉÓÀà ÀáÏÒÝÉÄËÄÁÄÍ ÓÐÄÝÉÀËÉÆÄÁÖËÉ ÀÍ ÆÏÂÀÃÉ ÔÉÐÉÓ ÓÀÓßÀÅËÏ
ÃÀßÄÓÄÁÖËÄÁÄÁÉ, ÓÀßÀÒÌÏÄÁÉ ÃÀ ÏÒÂÀÍÉÆÀÝÉÄÁÉ ÓÏÝÉÀËÖÒÉ ÃÀáÌÀÒÄÁÉÓ ÏÒÂÀÍÏÄÁÈÀÍ
ÄÒÈÀÃ. ÛÄÆÙÖÃÖËÉ ÛÄÓÀÞËÄÁËÏÁÉÓ ÌØÏÍÄ ÐÉÒÈÀ ÌÀÔÄÒÉÀËÖÏÒÉ ÖÆÒÖÍÅÄËÚÏ×À
ÐÏ×ÄÓÉÖËÉ ÌÏÌÆÀÃÄÁÉÓÀ ÃÀ ÊÅÀËÉ×ÉÊÀÝÉÉÓ ÀÌÀÙËÄÁÉÓ ÐÄÒÉÏÃÛÉ áÃÄÁÀ ÓÀØÀÒÈÅÄËÏÓ
ÊÀÍÏÍÌÃÄÁËÏÁÉÈ ÂÀÍÓÀÆÙÅÒÖËÉ ßÄÓÉÈÀ ÃÀ ÐÉÒÏÁÄÁÉÈ.
|
ÌÖáËÉ # 20 - ÛÄÆÙÖÃÖËÉ ÛÄÓÀÞËÄÁËÏÁÉÓ ÌØÏÍÄ ÐÉÒÈÀ ÂÀÍÀÈËÄÁÉÓ,
ÐÒÏ×ÄÓÉÖËÉ ÌÏÌÆÀÃÄÁÉÓÀ ÃÀ ÊÅÀËÉ×ÉÊÀÝÉÉÓ ÀÌÀÙËÄÁÉÓ ×ÏÒÌÄÁÉ
|
ÛÄÆÙÖÃÖËÉ ÛÄÓÀÞËÄÁËÏÁÉÓ ÌØÏÍÄ ÐÉÒÈÀ
ÂÀÍÀÈËÄÁÀ,ÐÒÏ×ÄÓÉÖËÉ ÌÏÌÆÀÃÄÁÀ ÃÀ ÊÅÀËÉ×ÉÊÀÝÉÉÓ ÀÌÀÙËÄÁÀ áÏÒÝÉÄËÃÄÁÀ
ÓáÅÀÃÀÓáÅÀ ×ÏÒÌÉÈ, ÌÀÈ ÛÏÒÉÓ ÃÀÓßÒÄÁÖËÀÃ, ÃÀÖÓßÒÄÁËÀÃ, ÄØÓÔÄÒÍÀÃ, ÓÐÄÝÉÀËÖÒ ãÂÖ×ÄÁÛÉ,
ÊËÀÓÄÁÛÉ ÓßÀÅËÄÁÉÓ ÂÆÉÈÀ ÃÀ ÉÍÅÀËÉÃÖÒÉ ÓÀÓßÀÅËÏ ÂÄÂÌÉÈ, ÛÉÍ ÓßÀÅËÄÁÉÓ
ÜÀÈÅËÉÈ.
|
ÈÀÅÉ # 5 - ÛÄÆÙÖÃÖËÉ ÛÄÓÀÞËÄÁËÏÁÉÓ ÌØÏÍÄ
ÐÉÒÈÀ ÛÒÏÌÀ
|
ÌÖáËÉ # 21 - ÛÄÆÙÖÃÖËÉ ÛÄÓÀÞËÄÁËÏÁÉÓ ÌØÏÍÄ ÐÉÒÈÀ ÛÒÏÌÉÓ Ö×ËÄÁÄÁÉÓ
ÒÄÀËÉÆÀÝÉÀ
|
ÛÄÆÙÖÃÖËÉ ÛÄÓÀÞËÄÁËÏÁÉÓ ÌØÏÍÄ ÐÉÒÄÁÓ, ÈÀÅÉÀÍÈÉ
ÛÄÌÏØÌÄÃÄÁÉÈÉ ÃÀ ÓÀßÀÒÌÏÏ ÛÄÓÀÞËÄÁËÏÁÄÁÉÓ ÒÄÀËÉÆÀÝÉÉÓ ÌÉÆÍÉÈ ÃÀ ÒÄÀÁÉËÉÔÀÝÉÉÓ
ÉÍÅÀËÉÃÖÒÉ ÐÒÏÂÒÀÌÉÓ ÛÄÓÀÁÀÌÉÓÀÃ, Ö×ËÄÁÀ ÀØÅÈ ÉÌÖÛÀÏÍ ÛÒÏÌÉÓ ÜÅÄÖËÄÁÒÉÅÉ
ÐÉÒÏÁÄÁÉÓ ÓÀßÀÒÌÏÄÁÛÉ, ÃÀßÄÓÄÁÖËÄÁÄÁÓÀ ÃÀ ÏÒÂÀÍÉÆÀÝÉÄÁÛÉ ÓÀÊÖÈÒÄÁÉÓÀ ÃÀ
ÌÄÖÒÍÄÏÁÉÓ ×ÏÒÌÉÓ ÌÉÖáÄÃÀÅÀÃ, ÓÐÄÝÉÀËÉÆÄÁÖË ÓÀßÀÒÌÏÄÁÛÉ, ÓÀÀÌØÒÏÄÁÓÀ ÃÀ
ÖÁÍÄÁÆÄ, ÓÀÃÀÝ ÂÀÌÏÉÚÄÍÄÁÀ ÛÄÆÙÖÃÖËÉ ÛÄÓÀÞËÄÁËÏÁÉÓ ÌØÏÍÄ ÐÉÒÈÀ ÛÒÏÌÀ, ÀÂÒÄÈÅÄ
ÄßÄÏÃÍÄÍ ÊÀÍÏÍÉÈ ÍÄÁÀÃÀÒÈÖË ÉÍÃÉÅÉÃÖÀËÖÒ ÃÀ ÓáÅÀ ÓÀáÉÓ ÛÒÏÌÉÈ ÓÀØÌÉÀÍÏÁÀÓ.
ÃÀÖÛÅÄÁÄËÉÀ ÛÄÆÙÖÃÖËÉ ÛÄÓÀÞËÄÁËÏÁÉÓ ÌØÏÍÄ ÐÉÒÉÓÀÈÅÉÓ ÛÒÏÌÉÈÉ áÄËÛÄÊÒÖËÄÁÉÓ
ÃÀÃÄÁÀÆÄ ÀÍ ÓÀÌÓáÖÒÄÁÒÉÅ ÃÀßÉÍÀÖÒÄÁÀÆÄ ÖÀÒÉÓ ÈØÌÀ, ÀÃÌÉÍÉÓÔÒÀÝÉÉÓ ÉÍÉÝÉÀÔÉÅÉÈ
ÌÉÓÉ ÃÀÈáÏÅÍÀ ÀÍ ÛÄÆÙÖÃÖËÉ ÛÄÓÀÞËÄÁËÏÁÉÓ ÌØÏÍÄ ÐÉÒÉÓ ÈÀÍáÌÏÁÉÓ ÂÀÒÄÛÄ ÓáÅÀ
ÓÀÌÖÛÀÏÆÄ ÂÀÃÀÚÅÀÍÀ ÛÄÆÙÖÃÖËÉ ÛÄÓÀÞËÄÁËÏÁÉÓ ÌØÏÍÄ ÐÉÒÏÁÉÓ ÌÏÔÉÅÉÈ, ÂÀÒÃÀ ÉÌ
ÛÄÌÈáÅÄÅÄÁÉÓÀ, ÒÏÝÀ ÓÀÌÄÃÉÝÉÍÏ-ÓÏÝÉÀËÖÒÉ ÄØÓÐÄÒÔÉÆÉÓ ÃÀÓÊÅÍÉÈ ÌÉÓ
ãÀÍÌÒÈÄËÏÁÀÓ ÅÍÄÁÓ ÐÒÏ×ÄÓÉÖËÉ ÌÏÅÀËÄÏÁÉÓ ÛÄÓÒÖËÄÁÀ ÀÍ ÓÀÛÉÛÒÏÄÁÀ ÄØÌÍÄÁÀ ÓáÅÀ
ÐÉÒÈÀ ãÀÍÌÒÈÄËÏÁÀÓÀ ÃÀ ÛÒÏÌÉÓ ÖÓÀ×ÒÈáÏÄÁÀÓ.
|
ÌÖáËÉ # 22 - ÛÄÆÙÖÃÖËÉ ÛÄÓÀÞËÄÁËÏÁÉÓ ÌØÏÍÄ ÐÉÒÈÀ ÛÒÏÌÉÓ ÐÉÒÏÁÄÁÉ
|
ÓÀßÀÒÌÏÄÁÛÉ, ÃÀßÄÓÄÁÖËÄÁÄÓÀ ÃÀ ÏÒÂÀÍÉÆÀÝÉÄÁÛÉ
ÃÀÓÀØÌÄÁÖË ÛÄÆÙÖÃÖËÉ ÛÄÓÀÞËÄÁËÏÁÉÓ ÌØÏÍÄ ÐÉÒÈÀÈÅÉÓ ÒÄÀÁÉËÉÔÀÝÉÉÓ
ÉÍÃÉÅÉÃÖÀÃÖÒÉ ÐÒÏÂÒÀÌÉÓ ÛÄÓÀÁÀÌÉÓÀÃ ÉØÌÍÄÁÀ ÛÒÏÌÉÓ ÓÀÈÀÍÀÃÏ ÐÉÒÏÁÄÁÉ.
ÊÏËÄØÔÉÖÒÉ ÃÀ ÉÍÃÉÅÉÃÖÀËÖÒÉ ÛÒÏÌÉÈÉ áÄËÛÄÊÒÖËÄÁÄÁÉÈ ÃÀÃÂÄÍÉËÉ ÛÒÏÌÉÓ ÐÉÒÏÁÄÁÉ, ÌÀÈ ÛÏÒÉÓ ÛÒÏÌÉÓ ÀÍÀÆÙÀÖÒÄÁÀ, ÓÀÌÖÛÀÏ ÃÀ ÃÀÓÅÄÍÄÁÉÓ ÃÒÏÉÓ ÒÄÑÉÌÉ, ßËÉÖÒÉ ÃÀ ÃÀÌÀÔÄÁÉÈÉ ÛÅÄÁÖËÄÁÄÁÉÓ áÀÍÂÒÞËÉÅÏÁÀ ÀÍ ÖÍÃÀ ÀÖÀÒÄÓÄÁÃÄÓ ÀÍ ÆÙÖÃÀÅÃÄÓ ÛÄÆÙÖÃÖËÉ ÛÄÓÀÞËÄÁËÏÁÉÓ ÌØÏÍÄ ÐÉÒÈÀ ÌÃÂÏÌÀÒÄÏÁÀÓÀ ÃÀ Ö×ËÄÁÄÁÓ ÓáÅÀ ÌÖÛÀÊÄÁÈÀÍ ÛÄÃÀÒÄÁÉÈ. ÓÀáÄËÌßÉ×Ï áÄËÉÓÖ×ËÄÁÉÓ ÖÌÀÙËÄÓÉ, ÀÃÂÉËÏÁÒÉÅÉ ÈÅÉÈÌÌÀÒÈÅÄËÏÁÉÓÀ ÃÀ ÌÌÀÒÈÅÄËÏÁÉÓ ÏÒÂÀÍÏÄÁÉ ÄáÌÀÒÄÁÉÀÍ ÛÉÍ ÀÍ ÉÍÃÉÅÉÃÖÀËÖÒÀà ÌÏÌÖÛÀÅÄ ÛÄÆÙÖÃÖËÉ ÛÄÓÀÞËÄÁËÏÁÉÓ ÌØÏÍÄ ÐÉÒÄÁÓ ÀÙÍÉÛÍÖËÉ ÓÀØÌÉÀÍÏÁÉÓÀÈÅÉÓ ÀÒÀÓÀÝáÏÅÒÄÁÄËÉ ÛÄÍÏÁÄÁÉÓ ÂÀÌÏÚÏ×ÀÛÉ, ÍÄÃËÄÖËÉÓ ÛÄÞÄÍÀÓÀ ÃÀ ÐÒÏÃÖØÝÉÉÓ ÂÀÓÀÙÄÁÀÛÉ. ÛÒÏÌÉÈÉ ÃÀÓÀáÉÜÒÄÁÉÈ ÀÍ ÐÒÏ×ÄÓÉÖËÉ ÃÀÀÅÀÃÄÁÉÈ ÛÄÆÙÖÃÖËÉ ÛÄÓÀÞËÄÁËÏÁÉÓ ÌØÏÍÄ ÐÉÒÀà ÝÍÏÁÉË ÌÏØÀËÀØÄÄÁÓ ÌÉÚÄÍÄÁÖË ÆÀÒÀËÓ ÖÍÀÆÙÀÖÒÄÁÄÍ ÁÒÀËÄÖËÉ ÓÀßÀÒÌÏÄÁÉ, ÏÒÂÀÍÉÆÀÝÉÄÁÉ /ÓÀÊÖÈÒÄÁÉÓ ÃÀ ÌÄÖÒÍÄÏÁÉÓ ×ÏÒÌÉÓ ÌÉÖáÄÃÀÅÀÃ/ ÓÀØÀÒÈÅÄËÏÓ ÊÀÍÏÍÌÃÄÁËÏÁÉÈ ÂÀÈÅÀËÉÓßÉÍÄÁÖËÉ ßÄÓÉÈ. |
ÌÖáËÉ # 23 - ÛÄÆÙÖÃÖËÉ ÛÄÓÀÞËÄÁËÏÁÉÓ ÌØÏÍÄ ÐÉÒÈÀ ÌÏÅÀËÄÏÁÉÓ
ÛÄÙÀÅÀÈÄÁÉ ÃÀ ÖÐÉÒÀÔÄÓÏÁÀÍÉ
|
ÏãÀáÉÓ ßÄÅÒÓ ÀÍ ÂÀÒÄÛÄ ÐÉÒÈ, ÒÏÌËÄÁÉÝ ÖÅËÉÀÍ
ÐÉÒÅÄËÉ ãÂÖ×ÉÓ ÛÄÆÙÖÃÖËÉ ÛÄÓÀÞËÄÁËÏÁÉÓ ÌØÏÍÄ ÐÉÒÄÁÓ, ÓÀßÀÒÌÏÄÁÛÉ, ÃÀßÄÓÄÁÖËÄÁÄÁÓÀ
ÃÀ ÏÒÂÀÍÉÆÀÝÉÄÁÛÉ ÀØÅÈ ÛÄÙÀÅÀÈÄÁÉ /ÓÀÌÖÛÀÏ ÃÒÏÉÓ, ÃÀÓÀÅÄÍÄÁÉÓ, ÛÅÄÁÖËÄÁÉÓ ÃÀ
ÓáÅÀ/ ÓÀØÀÒÈÅÄËÏÓ ÊÀÍÏÍÌÃÄÁËÏÁÉÈ ÂÀÍÓÀÆÙÅÒÖËÉ ßÄÓÉÈ.
|
ÈÀÅÉ # 6 - ÛÄÆÙÖÃÖËÉ ÛÄÓÀÞËÄÁËÏÁÉÓ ÌØÏÍÄ
ÐÉÒÈÀ ÓÏÝÉÀËÖÒÉ ÃÀáÌÀÒÄÁÀ
|
ÌÖáËÉ # 24 - ÛÄÆÙÖÃÖËÉ ÛÄÓÀÞËÄÁËÏÁÉÓ ÌØÏÍÄ ÐÉÒÈÀ ÓÏÝÉÀËÖÒÉ ÃÀáÌÀÒÄÁÀ,
ÓÏÝÉÀËÖÒÉ ÃÀáÌÀÒÄÁÉÓ ÓÀáÄÏÁÀÍÉ
|
ÛÄÆÙÖÃÖËÉ ÛÄÓÀÞËÄÁËÏÁÉÓ ÌØÏÍÄ ÐÉÒÄÁÓ
ÓÏÝÉÀËÖÒÀà ÄáÌÀÒÄÁÉÀÍ ÒÏÂÏÒÝ ×ÉÍÀÍÓÄÁÉÈ /ÐÄÍÓÉÀ, ÃÀáÌÀÒÄÁÀ ÃÀ ÓáÅ./, ÉÓÄ
ÔÄØÍÉÊÖÒÉ ÃÀ ÓáÅÀ ÓÀÛÖÀËÄÁÄÁÉÈ, ÌÀÈ ÛÏÒÉÓ, ÖÆÒÖÍÅÄËÚÏ×ÄÍ ÀÅÔÏÌÏÁÉËÄÁÉÈ,
ÓÀÅÀÒÞÄË-ÄÔËÄÁÉÈ, ÓÀÐÒÏÈÄÆÏ-ÏÒÈÏÐÄÃÉÖËÉ ÍÀÊÄÈÏÁÄÁÉÈ, ÓÐÄÝÉÀËÖÒÉ ÛÒÉ×ÔÉÓ
ÍÀÁÄàÃÉ ÂÀÌÏÝÄÌÄÁÉÈ, áÌÉÓ ÂÀÌÀÞËÉÄÒÄÁÄËÉ ÀÐÀÒÀÔÖÒÉÈ ÃÀ ÓÉÂÍÀËÉÆÀÝÉÄÁÉÈ,
ÀÂÒÄÈÅÄ ÓÀÌÄÃÉÝÉÍÏ, ÓÏÝÉÀËÖÒÉ ÃÀ ÐÒÏ×ÄÓÉÖËÉ ÒÄÀÁÉËÉÔÀÝÉÉÓ ÂÀÍáÏÒÝÉÄËÄÁÉÈÀ ÃÀ
ÓÀÚÏ×ÀÝáÏÅÒÄÁÏ ÌÏÌÓÀáÖÒÄÁÉÈ.
ÛÄÆÙÖÃÖËÉ ÛÄÓÀÞËÄÁËÏÁÉÓ ÌØÏÍÄ ÐÉÒÈÀ ÐÄÓÉÄÁÉÈÀ ÃÀ ÃÀáÌÀÒÄÁÉÈ ÖÆÒÖÍÅÄËÚÏ×ÉÓ ßÄÓÉ ÂÀÍÉÓÀÆÙÅÒÄÁÀ ÓÀÐÄÍÓÉÏ ÃÀ ÓÏÝÉÀËÖÒÉ ÃÀÆÙÅÄÅÉÓ ÊÀÍÏÍÌÃÄÁËÏÁÉÈ. ÛÄÆÙÖÃÖËÉ ÛÄÓÀÞËÄÁËÏÁÉÓ ÌØÏÍÄ ÐÉÒÈÀ ÓÀÌÊÖÒÍÀËßÀÌËÏ, ÔÄØÍÉÊÖÒÉ ÃÀ ÓáÅÀ ÓÀÛÖÀËÄÁÄÁÉÈ ÖÆÒÖÍÅÄËÚÏ×À, ÀÂÒÄÈÅÄ ÓÀÚÏ×ÀÝáÏÅÒÄÁÏ ÌÏÌÓÀáÖÒÄÁÀ áÏÒÝÉÄËÃÄÁÀ Ö×ÀÓÏà ÀÍ ÛÄÙÀÅÀÈÉÀÍÉ ÐÉÒÏÁÄÁÉÈ ÓÀØÀÒÈÅÄËÏÓ ÊÀÍÏÍÌÃÍÁËÏÁÉÈ ÃÀÃÂÄÍÉËÉ ßÄÓÉÈ. |
ÌÖáËÉ # 25 - ÉÍÅÀËÉÃÈÀ ÖÆÒÖÍÅÄËÚÏ×À ÔÄØÍÉÊÖÒÉ ÃÀ ÓáÅÀ ÓÀÛÖÀËÄÁÄÁÉÈ
|
ÛÄÆÙÖÃÖËÉ ÛÄÓÀÞËÄÁËÏÁÉÓ ÌØÏÍÄ ÐÉÒÈÀ
ÖÆÒÖÍÅÄËÚÏ×À ÔÄØÍÉÊÖÒÉ ÃÀ ÓáÅÀ ÓÀÛÖÀËÄÁÄÁÉÈ áÃÄÁÀ ÒÄÀÁÉËÉÔÀÝÉÉÓ ÉÍÃÉÅÉÃÖÀËÖÒÉ
ÐÒÏÂÒÀÌÉÓ ÛÄÓÀÁÀÌÉÓÀÃ, Ö×ÀÓÏà ÀÍ ÛÄÙÀÅÀÈÉÀÍÉ ÐÉÒÏÁÄÁÉÈ. ÈÖ ÓÀáÄËÌßÉ×Ï
ÏÒÂÀÍÏÄÁÓ ÀÒ ÛÄÖÞËÉÀÈ ÌÉÓÝÄÍ ÛÄÆÙÖÃÖËÉ ÛÄÓÀÞËÄÁËÏÁÉÓ ÌØÏÍÄ ÐÉÒÄÁÓ
ÒÄÀÁÉËÉÔÀÝÉÉÓ ÉÍÃÉÅÉÃÖÀËÖÒÉ ÐÒÏÂÒÀÌÉÈ ÂÀÈÅÀËÉÓßÉÍÄÁÖËÉ ÔÄØÍÉÊÖÒÉ ÀÍ ÓáÅÀ
ÓÀÛÖÀËÄÁÀÍÉ, ÀÍ ÛÄÆÙÖÃÖËÉ ÛÄÓÀÞËÄÁËÏÁÉÓ ÌØÏÍÄ ÐÉÒÄÁÌÀ ÉÂÉ ÛÄÉÞÉÍÄÓ ÓÀÊÖÈÀÒÉ
ÓÀáÓÒÄÁÉÈ, ÌÀÈ ÄÞËÄÅÀÈ ÊÏÌÐÄÍÓÀÝÉÀ ÓÀØÀÒÈÅÄËÏÓ ÊÀÍÏÍÌÃÄÁËÏÁÉÈ ÃÀÃÂÄÍÉËÉ
ßÄÓÉÈ.
|
ÌÖáËÉ # 26 - ÛÉÍ ÌÏÌÓÀáÖÒÄÁÀ, ÛÄÆÙÖÃÖËÉ ÛÄÓÀÞËÄÁËÏÁÉÓ ÌØÏÍÄ ÐÉÒÈÀ
ÓÏÝÉÀËÖÒÉ ÃÀáÌÀÒÄÁÉÓ ÓÔÀÝÉÏÍÀËÖÒÉ ÃÀßÄÓÄÁÖËÄÁÀÍÉ
|
ÛÄÆÙÖÃÖËÉ ÛÄÓÀÞËÄÁËÏÁÉÓ ÌØÏÍÄ ÐÉÒÄÁÓ,
ÒÏÌËÄÁÓÀÝ ÌÏÌÅËÄËÉ ÀÍ ÃÀÌáÌÀÒÄ ÓàÉÒÃÄÁÀÈ, ÓÏÝÉÀËÖÒÉ ÌÏÌÓÀáÖÒÄÁÉÓ ÏÒÂÀÍÏÄÁÉ
ÖÍÉÛÍÀÅÄÍ ÓÀÌÄÃÉÝÉÍÏ ÃÀ ÓÀÚÏ×ÀÝáÏÅÒÄÁÏ ÌÏÌÓÀáÖÒÄÁÀÓ ÁÉÍÀÆÄ ÀÍ ÓÔÀÝÉÏÍÀËÖÒ
ÃÀßÄÓÄÁÖËÄÁÄÛÉ.
ÓÀáÄËÌßÉ×Ï áÄËÓ ÖßÚÏÁÓ ÓÏÝÉÀËÖÒÉ ÃÀáÌÀÒÄÁÉÓ ÓÔÀÝÉÏÍÄÒÖËÉ ÃÀßÄÓÄÁÖËÄÁÄÁÉÓ ØÓÄËÉÓ ÂÀÍÅÉÈÀÒÄÁÀÓ ÉÌ ÊÀÔÄÂÏÒÉÉÓ ÛÄÆÙÖÃÖËÉ ÛÄÓÀÞËÄÁËÏÁÉÓ ÌØÏÍÄ ÐÉÒÈÀÈÅÉÓ, ÒÏÌËÄÁÓÀÝ ÄÓÀàÉÒÏÄÁÀÈ ÌÏÌÅËÄËÉ. |
ÌÖáËÉ # 27 - ÐÀÍÓÉÏÍÄÔÄÁÓÀ ÃÀ ÓÏÝÉÀËÖÒÉ ÃÀáÌÀÒÄÁÉÓ ÓáÅÀ ÓÔÀÝÉÏÍÀÒÖË
ÃÀßÄÓÄÁÖËÄÁÄÛÉ ÌÚÏ× ÛÄÆÙÖÃÖËÉ ÛÄÓÀÞËÄÁËÏÁÉÓ ÌØÏÍÄ ÐÉÒÈÀ Ö×ËÄÁÄÁÉ
|
ÓÀáÄËÌßÉ×Ï ÓÀÝáÏÅÒÄÁÄËÉ ×ÀÒÈÏÁÉÈ ÖÆÒÖÍÅÄËÚÏ×Ó
ÛÄÆÙÖÃÖËÉ ÛÄÓÀÞËÄÁËÏÁÉÓ ÌØÏÍÄ ÐÉÒÄÁÓ ÒÄÀÁÉËÉÔÀÝÉÉÓ ÉÍÃÉÅÉÃÖÀËÖÒÉ ÐÒÏÂÒÀÌÉÓ
ÛÄÓÀÁÀÌÉÓÀà ÃÀ ÌÀÈÉ ÓÖÒÅÉËÉÓ ÂÀÈÅÀËÉÓßÉÍÄÁÉÈ. ÐÀÍÓÉÏÍÀÔÄÁÛÉ ÀÍ ÓÏÝÉÀËÖÒÉ
ÃÀáÌÀÒÄÁÉÓ ÓáÅÀ ÓÔÀÝÉÏÍÀËÖÒ ÃÀßÄÓÄÁÖËÄÁÄÁÛÉ ÛÄÆÙÖÃÖËÉ ÛÄÓÀÞËÄÁËÏÁÉÓ ÌØÏÍÄ
ÐÉÒÈÀÈÅÉÓ ÛÄØÌÍÉËÌÀ ÐÉÒÏÁÄÁÌÀ ÖÍÃÀ ÖÆÒÖÍÅÄËÚÏÍ ÌÀÈÉ Ö×ËÄÁÄÁÉÓÀ ÃÀ ÊÀÍÏÍÉÄÒÉ
ÉÍÔÄÒÄÓÄÁÉÓ ÒÄÀËÉÆÀÝÉÀ.
ÈÖ ÓÀÒÄÀÁÉËÉÔÀÝÉÏ ÙÏÍÉÓÞÉÄÁÄÁÉÓ ÛÄÃÄÂÀà ÓÀàÉÒÏ ÀÙÀÒ ÀÒÉÓ ÛÄÆÙÖÃÖËÉ ÛÄÓÀÞËÄÁËÏÁÉÓ ÌØÏÍÄ ÐÉÒÈÀ ÚÏ×ÍÀ ÐÀÍÓÉÏÍÀÔÛÉ ÀÍ ÓÏÝÉÀËÖÒÉ ÃÀáÌÀÒÄÁÉÓ ÓáÅÀ ÓÔÀÝÉÏÍÀËÖÒ ÃÀßÄÓÄÁÖËÄÁÄÛÉ, ÀÃÂÉËÏÁÒÉÅÉ ÈÅÉÈÌÌÀÒÈÅÄËÏÁÉÓÀ ÃÀ ÌÌÀÒÈÅÄËÏÁÉÓ ÏÒÂÀÍÏÄÁÉ ÌÀÈ ÖÆÒÖÍÅÄËÚÏ×ÄÍ ÓÀÝáÏÅÒÄÁÄËÉ ×ÀÒÈÉÈ, ÌÀÈ ÛÏÒÉÓ ÏÁÏË ÀÍ ÌÛÏÁËÄÁÉÓ ÌÆÒÖÍÅÄËÏÁÀÓ ÌÏÊËÄÁÖË ÀÌ ÊÀÔÄÂÏÒÉÉÓ ÁÀÅÛÅÄÁÓ - ÓÒÖËßËÏÅÀÍÄÁÉÓ ÌÉÙßÄÅÉÓ ÛÄÌÃÄ ÌÏØÌÄÃÉ ÊÀÍÏÍÌÃÄÁËÏÁÉÓ ÛÄÓÀÁÀÌÉÓÀÃ. |
ÌÖáËÉ # 28 - ÛÄÆÙÖÃÖËÉ ÛÄÓÀÞËÄÁËÏÁÉÓ ÌØÏÍÄ ÐÉÒÈÀ ÓÏÝÉÀËÖÒÉ ÃÀáÌÀÒÄÁÉÓ
ÓÀáÄËÌßÉ×Ï ÏÒÂÀÍÏÄÁÉ
|
ÛÄÆÙÖÃÖËÉ ÛÄÓÀÞËÄÁËÏÁÉÓ ÌØÏÍÄ ÐÉÒÄÁÓ ÓÏÝÉÀËÖÒ
ÃÀáÌÀÒÄÁÀÓ ÖßÄÅÄÍ ÓÀáÄËÌßÉ×Ï ÏÒÂÀÍÏÄÁÉ ÓÀØÀÒÈÅÄËÏÓ ÊÀÍÏÍÌÃÄÁËÏÁÉÓ ÛÄÓÀÁÀÌÉÓÀÃ
ÓÀÌÄÃÉÝÉÍÏ-ÓÏÝÉÀËÖÒÉ ÄØÓÐÄÒÔÉÆÉÓ ÓÀÌÓÀáÖÒÄÁÉÓ /ÓÀÌÄÃÉÝÉÍÏ-ÓÏÝÉÀËÖÒÉ
ÄØÓÐÄÒÔÉÆÉÓ ÊÏÌÉÓÉÄÁÉ, ÓÀÄØÉÌÏ-ÓÀÊÏÍÓÖËÔÀÝÉÏ ÊÏÌÉÓÉÄÁÉ, ÓÐÄÝÉÀËÉÆÄÁÖËÉ
ÓÀÄØÓÐÄÒÔÏ ÓÀÌÓÀáÖÒÄÁÉ/ ÃÀÓÊÅÍÉÓ ÓÀ×ÖÞÅÄËÆÄ.
|
ÌÖáËÉ # 29 - ÓÏÝÉÀËÖÒÉ ÃÀáÌÀÒÄÁÉÓ ÃÀ×ÉÍÀÍÓÄÁÉÓ ßÚÀÒÏÄÁÉ
|
ÓÏÝÉÀËÖÒÉ ÃÀáÌÀÒÄÁÀ áÏÒÝÉÄËÃÄÁÀ ÝÄÍÔÒÀËÖÒÉ ÃÀ
ÀÃÂÉËÏÁÒÉÅÉ ÁÉÖãÄÔÄÁÉÓ ÓÀáÓÒÄÁÉÈ, ÀÂÒÄÈÅÄ ÏÒÂÀÍÉÆÀÝÉÀÈÀ ÃÀ ÌÏØÀËÀØÄÈÀ
ÍÄÁÀÚÏ×ÉËÏÁÉÈÉ ÛÄÍÀÔÀÍÄÁÉÈ. ÉÓ ÓÀßÀÒÌÏÄÁÉ, ÃÀßÄÓÄÁÖËÄÁÄÁÉ ÃÀ ÏÒÂÀÍÉÆÀÝÉÄÁÉ,
ÒÏÌËÄÁÉÝ ÓÏÝÉÀËÖÒÉ ÃÀáÌÀÒÄÁÉÓ ÙÏÍÉÓÞÉÄÁÄÁÓ À×ÉÍÀÍÓÄÁÄÍ, ÉÁÄÂÒÄÁÉÀÍ
ÛÄÙÀÅÀÈÉÀÍÉ ÐÉÒÏÁÄÁÉÈ ÓÀØÀÒÈÅÄËÏÓ ÊÀÍÏÍÌÃÄÁËÏÁÉÈ ÂÀÍÓÀÆÙÅÒÖËÉ ßÄÓÉÈ.
|
ÈÀÅÉ # 7 - ÛÄÆÙÖÃÖËÉ ÛÄÓÀÞËÄÁËÏÁÉÓ ÌØÏÍÄ
ÐÉÒÈÀÈÅÉÓ ÓÐÏÒÔÉÓ ÛÄÓÀ×ÄÒÉÓ ÓÀáÄÏÁÀÈÀ ÃÀÍÄÒÂÅÀ ÃÀ ÂÀÍÅÉÈÀÒÄÁÀ
|
ÌÖáËÉ # 30 - ÛÄÆÙÖÃÖËÉ ÛÄÓÀÞËÄÁËÏÁÉÓ ÌØÏÍÄ ÐÉÒÈÀÈÅÉÓ ÓÐÏÒÔÉÓ
ÛÄÓÀ×ÄÒÉÓ ÓÀáÄÏÁÀÈÀ ÃÀÍÄÂÒÅÀ ÃÀ ÂÀÍÅÉÈÀÒÄÁÀ
|
ÛÄÓÀÁÀÌÉÓÉ ÓÀáÄËÌßÉ×Ï ÏÒÂÀÍÏÄÁÉ ÛÄÆÙÖÃÖËÉ
ÛÄÓÀÞËÄÁËÏÁÉÓ ÌØÏÍÄ ÐÉÒÈÀ ÓÀÆÏÂÀÃÏÄÁÒÉÅ ÏÒÂÀÍÉÆÀÝÉÄÁÈÀÍ, ÀÂÒÄÈÅÄ ÓáÅÀ
ÃÀÉÍÔÄÒÄÓÄÁÖË ÉÖÒÉÃÉÖË ÃÀ ×ÉÆÉÊÖÒ ÐÉÒÄÁÈÀÍ ÄÒÈÀÃ, ÖÆÒÖÍÅÄËÚÏ×ÄÍ ÛÄÆÙÖÃÖËÉ
ÛÄÓÀÞËÄÁËÏÁÉÓ ÌØÏÍÄ ÐÉÒÈÀÈÅÉÓ ÓÐÏÒÔÉÓ ÛÄÓÀ×ÄÒÉÓ ÓÀáÄÏÁÀÈÀ ÃÀÍÄÒÂÅÀÓÀ ÃÀ
ÂÀÍÅÉÈÀÒÄÁÀÓ.
|
ÈÀÅÉ # 8 - ÛÄÆÙÖÃÖËÉ ÛÄÓÀÞËÄÁËÏÁÉÓ
ÌØÏÍÄ ÐÉÒÈÀ ÓÀÆÏÂÀÃÏÄÁÒÉÅÉ ÂÀÄÒÈÉÀÍÄÁÄÁÉ
|
ÌÖáËÉ # 31 - ÛÄÆÙÖÃÖËÉ ÛÄÓÀÞËÄÁËÏÁÉÓ ÌØÏÍÄ ÐÉÒÈÀ ÓÀÆÏÂÀÃÏÄÁÒÉÅÉ ÂÀÄÒÈÉÀÍÄÁÄÁÉÓ
ÛÄØÌÍÉÓÀ ÃÀ ÓÀØÌÉÀÍÏÁÉÓ ÓÀÌÀÒÈËÄÁÒÉÅÉ ÓÀ×ÖÞÅËÄÁÉ
|
ÓÀÊÖÈÀÒÉ Ö×ËÄÁÄÁÉÓÀ ÃÀ ÉÍÔÄÒÄÓÄÁÉÓ ÃÀÝÅÉÓ,
ÈÀÍÀÃÂÏÌÉÓÀ ÃÀ ÌÏÌÓÀáÖÒÄÁÉÓ ÌÉÆÍÉÈ, ÛÄÆÙÖÃÖËÉ ÛÄÓÀÞËÄÁËÏÁÉÓ ÌØÏÍÄ ÐÉÒÄÁÓÀ ÃÀ
ÌÀÈ ßÀÒÌÏÌÀÃÂÄÍËÄÁÓ Ö×ËÄÁÀ ÀØÅÈ ÛÄØÌÍÀÍ ÓÀÆÏÂÀÃÏÄÁÒÉÅÉ ÂÀÄÒÈÉÀÍÄÁÄÁÉ, ÌÀÈ
ÛÏÒÉÓ ÓáÅÀÃÀÓáÅÀ ×ÏÍÃÄÁÉ ÓÀØÀÒÈÅÄËÏÓ ÊÀÍÏÍÌÃÄÁËÏÁÉÈ ÂÀÍÓÀÆÙÅÒÖËÉ ßÄÓÉÈ.
|
ÌÖáËÉ # 32 - ÛÄÆÙÖÃÖËÉ ÛÄÓÀÞËÄÁËÏÁÉÓ ÌØÏÍÄ ÐÉÒÄÁÉÓÀ ÃÀ ÌÀÈ ÌÉÄÒ
ÛÄØÌÍÉËÉ ÓÀÆÏÂÀÃÏÄÁÒÉÅÉ ÂÀÄÒÈÉÀÍÄÁÄÁÉÓÀÈÅÉÓ ÂÀÍÊÖÈÅÍÉËÉ ÙÏÍÉÓÞÉÄÁÄÁÉ
|
ÛÄÆÙÖÃÖËÉ ÛÄÓÀÞËÄÁËÏÁÉÓ ÌØÏÍÄ ÐÉÒÄÁÉÓÀ ÃÀ ÌÀÈ
ÌÉÄÒ ÛÄØÌÍÉË ÓÀÆÏÂÀÃÏÄÁÒÉÅ ÂÀÄÒÈÉÀÍÄÁÀÈÀ ÓÏÝÉÀËÖÒÉ ÉÍÔÄÂÒÀÝÉÉÓÀ ÃÀ
ÂÀÍÅÉÈÀÒÄÁÉÓ ÌáÀÒÃÀÓÀàÄÒÀà ÓÀáÄËÌßÉ×Ï ÀáÏÒÝÉÄËÄÁÓ ÄÊÏÍÏÌÉÊÖÒÉ áÀÓÉÀÈÉÓ
ÙÏÍÉÓÞÉÄÁÄÁÓ (ÓÄÓáÄÁÉ, ÂÀÃÀÓÀáÀÃÄÁÉÓÀÂÀÍ ÂÀÈÀÅÉÓÖ×ËÄÁÀ, ÌÉÆÍÏÁÒÉÅÉ
ÓÖÁÓÉÃÉÄÁÉ, ÓÐÄÝÉÀËÖÒÉ ×ÏÍÃÄÁÉ ÃÀ À.Û.). ÀÙÍÉÛÍÖËÉ ÄÊÏÍÏÌÉÊÖÒÉ ÙÏÍÉÓÞÉÄÁÄÁÉÓ
ÂÀÌÏÚÄÍÄÁÉÓ ßÄÓÉ, ÐÉÒÏÁÄÁÉ ÃÀ ÏÃÄÍÏÁÀ ÂÀÍÉÓÀÆÙÅÒÄÁÀ ÓÀØÀÒÈÅÄËÏÓ
ÊÀÍÏÍÌÃÄÁËÏÁÉÈ.
|
saqarTvelos kanoni
saqarTvelos administraciul samarTaldarRvevaTa
kodeqsSi
damatebebis Setanis Sesaxeb
muxli 1.
saqarTvelos administraciul samarTaldarRvevaTa kodeqsSi
(saqarTvelos
ssr uwyebani #12, 1984 w. mux. 421) Setanil iqnas Semdegi damatebebi:
`muxli 1781.
SezRuduli SesaZleblobis mqone pirebisaTvis kanonmdeblobiT dadgenili pirobebis
Sedgenisagan Tavis arideba.
SezRuduli
SesaZleblobis mqone pirebis sacxovrebeli, sazogadoebrivi da sawarmoo SenobebiT,
transportiTa da satransporto komunikaciebiT, kavSirgabmulobisa da informaciis
saSualebebiT sargeblobisaTvis, agreTve, Tavisufali adaadgilebisaTvis auculebeli
pirobebis Seqmnisagan Tavis arideba, -
gamoiwvevs dajarimebas 300-dan 500 laramde.
muxli 1782
obieqtebis daproeqtebisa da mSeneblobisas SezRuduli SesaZleblobis mqone pirTa
saWiroebebisa da moTxovnilebebis gauTvaliswinebloba
dasaxelebuli
punqtebis daproeqteba da ganaSenianeba, sacxovrebeli raionebis formireba,
saproeqto gadawyvetilebebis SemuSaveba, SenobaTa da nagebobaTa mSenebloba da
rekonstruqcia am obieqtebis SezRuduli SesaZleblobis mqone pirTa saWiroebebisa
da moTxovnilebebisadmi misadagebis gareSe, -
gamoiwvevs dajarimebas 500-dan 800 laramde~.
muxli 2. am kanoniT gaTvaliswinebuli
administraciul samarTaldarRvevaTa kodeqsis 1781
muxli amoqmeddes 2003 wlis 1 dekembridan. saqarTvelos aRmasrulebelma
xelisuflebam 2003 wlis 1 noembramde uzrunvelyos am muxlis amoqmedebasTan
dakavSirebuli salicenzio, sanebarTvo pirobebisa da sxva Sesabamisi saxelmwifo
standartebis gansazRvrisaTvis aucilebeli RonisZiebebis ganxorcieleba.
muxli 3. es kanoni amoqmeddes gamoqveynebidan
me-15 dRes.
saqarTvelos sisxlis samarTlis kodeqsSi cvlilebebisa
da
damatebebis Setanis Sesaxeb
muxli 1.
saqarTvelos sisxlis samarTlis kodeqsSi (`saqarTvelos sakanonmdeblo macne~ I
nawili, 1999 weli #41(48). mux. 209) Setanil iqnes Semdegi cvlilebebi da
damatebebi:
muxli 1422. SezRuduli SesaZleblobis mqone pirTa
uflebebis SezRudva
- invalidobis motiviT SezRuduli SesaZleblobis mqone pirTaTvis kanoniT an/da saerTaSoriso xelSekrulebiT miniWebuli uflebis ganxorcielebaze uaris Tqma, ramac arsebiTad xelyo misi ufleba, -
isjeba jarimiT an Tavisuflebis SezRudviT vadiT sam
wlamde an/da Tavisuflebis aRkveTiT imave vadiT.
- igive qmedeba, Cadenili:
a)
araerTgzis;
b) samsaxureobrivi mdgomareobis
gamoyenebiT;
c) rasac Tan axlda Zaladoba an Zaladobis
gamoyenebis muqara;
d) ramac mZime Sedegi gamoiwvia,-
isjeba jarimiT an Tavisuflebis SezRudviT vadiT xuT
wlamde an Tavisuflebis aRkveTiT imave vadiT”
es kanoni amoqmeddes gamoqveynebidan me-15
dRes
Комментариев нет:
Отправить комментарий