вторник, 17 февраля 2015 г.

რეალური სამყარო # 3

Tanadgoma
damoukidebeli cxovrebis wesi Tanadgomis filosofias efuZneba. romlis mizania sakuTari garemos Seqmna. am garemos Semqmneli adamianebi damoukidebeli cxovrebis moZraobis sxva sferoebSic SeZleben moRvaweobas. Tanadgomis araprofesionaluri midgomis meTodi raTqma unda gaazrebuladaa SemoTavazebuli.
Tu adamians Tanabrad gaaCnia TviTmomsaxurebis saWiro rwmena da unari, mas SeuZlia akontrolos sakuTari cxovreba. sakuTari cxovrebis kontroli swrafvaa damoukidebelobisaken. rac Tavis mxriv adamianSi lideruli Tvisebebis Camoyalibebis safuZvelia.
individualuri da jgufuri Tanadgoma

cxovrebis cxadasxva fazaSi Tanadgoma yvelas esaWiroeba, miTufro Tu adamians raime misgan damoukidebeli mizezebis gamo cxovrebis wesis Secvla mouwia.
urTierTTanadgomis ZiriTadi arsi, imaSi mdgomareobs, rom adamians, romelsac ukve garkveuli gamocdileba gaaCnia SezRuduli SesaZleblobebis mqone pirTan muSaobaSi, surs daexmaros an esaubros sxvas vinc msgavs situaciaSi imyofeba.
Tu vinme urTierTTanadgomis jgufSi moxaliseobas gadawyvets, unda gaiTvaliswinos, rom mas, iq, specifiuri situacia daxvdeba. imformaciis da mniSvnelovani teqnologiebis gacvla SeiZleba daiwyos aseTi SekiTxvebiT mag: “ufro meti miambeT Cems SesaZleblobebze”, aseT kiTxvas ZiriTadad iZlevian is adamianebi, romlebic arcTu ise didi xnis win darwmundnen TaviaanTi SesaZleblobebis SezRudvaSi. “sad SeiZleba SevakeTo Cemi etli?” an “xom ar damexmarebodiT saqmiani dokumentaciis SedgenaSi?” da a.S.
aseTi urTierTobebis dros, adamians SeiZleba gauCndes imis moTxovnileba, rom Tavis problemebze swored im pirs esaubros, visac am saqmeSi gamocdileba ukve aqvs. saubari SeiZleba warimarTos mraval Temaze: ojaxuri konfliqti, seqsualuri problemebi, daukmayofileblobisa da uxerxulobis grZnoba.
zogierTi adamianebi ki Tavs sazogadoebisagan izolirebulad miiCneven. amis gamo isini xSirad martoobas uCivian. aseTi adamianebi eZeben Tanamoazreebs, romelTanac erTad wava kinoSi, TeatrSi, maRaziaSi an Tundac kafeSi. Tanadgomis jgufSi SeiZleba SeiZinos megobari an damxmare. sabolood es urTierTobebi SeiZleba namdvil megobrobaSic gadaizardos.
.

jgufuri gamocdileba.
dainteresebul pirebs jgufSi mosvla saSualebas aZlevs sakuTari gamocdileba gauziaron erTmaneTs, isaubron maTTvis aqtualur sakiTxebze: seqsze, stresebTan brZolis Taviseburebebze da sxva. am SemTxvevaSi, Tanadgomis jgufSi fasilitatoris rols asrulebs moxalise. daSvebulia urTierTobaTa nebismieri kombinacia. mTavari da mniSvnelovani gaxlavT is, rom iq misulma adamianma komfortulad da bunebrivad igrZnos Tavi.
fasilitatori. kiTxvaze erTaderTi swori pasuxi, Tqveni gulwrfeli reaqcia da SegrZneba iqneba. unda gqondeT saSualeba airCioT TqvenTvis sasurveli situacia, gaarkvioT risTvis an ra saxis damatebiTi imformacia gWirdebaT srulyofisaTvis, Tavidan airidoT TqvenTvis arasasurveli situaciebi.
  • konsultanti arasdros ar ambobs ra unda gakeTdes da ra ar unda gakeTdes, im SemTxvevaSic ki, Tuki mas amis Sesaxeb Txoven.
  • konsultantma yovelTvis kargad icis ra gansxvavebaa damoukideblobasa da damokidebulebas Soris da arasdros dauSvebs gagxadoT Tavisze damokidebuli.
  • urTierTobebi arasdros ar unda efuZnebodes erTi piris upiratesobas.
  • riskiani gadawyvetilebebis miRebas damoukideblobisaken mivyavarT.

orive mxare swavlobs sakuTar gamocdilebaze, romelic sulac ar aris aucilebeli iyos erTnairi. konsultanti Tqvengan igebs misTvis ucnob detalebs. imisaTvis, rom adamiani damoukidebli cxobrebisaTvis ganvawyoT, SeiZleba sakuTari cxovrebis is epizodebi movuyveT, romlebSic, yuradReba gamaxvilebulia Tqvens damoukidebl moqmedebebze. mag: saWmlis damoukideblad momzadeba, raime sagnis SeZena, Tundac axlo manZilze damoukidebelad gadaadgileba da sxva.

Tanadgoma
SezRudulobis mqone adamianis an zogadad “SezRudulobis” araswori Sefaseba damTrgunvel zegavlenas axdens Cvenze da sazogadoebis TavlSi yovelTvis sacodavebad da daucvelebad warmogvaCens. droTa ganmavlobaSi ukve Tavadac veguebiT im azrs, rom ar SegviZlia Cvenive survilebisa da moTxovnilebebis gacnobiereba da gamoxatva, arCevanis gakeTeba da zogadad damoukidebloba. es Cveni dabali TviTSefasebis bralia.
Tanadgoma gvexmareba TviTSefasebis koreqciaSi da saSualebas gvaZlevs sxvanairad davinaxoT sakuTari Tavi, sxvanairad avagoT urTierTobebi. amis mere sazogadoebac sxvanair Seafasebas iZleva.

ra aris Tanadgoma?
rogorc ukve avRniSneT, Tanadgomis ZiriTadi arsi mdgomareobs imaSi, rom SezRudulobasTan dakavSirebuli sakuTari gamocdileba gavuziaroT, sxva msgavs situaciaSi myof adamianebs. gamocdilebis gaziarebiT Tanadgomis jgufis wevrebi erTmaneTisgan iReben informacias. miRebuli informacia maT exmarebaT sxvadasxva saxis problemebis mogvarebaSi.
jgufSi muSaobisas mniSvnelovania gamocdilebis gaziarebisas moeridoT rCeveebis micemas, rameTu rCevis micema zogjer zedapiruli daxmarebis xasiaTs atarebs. amis garda, rCeva gamoxatavs problemisadmi subieqtur midgomas da SesaZloa amas usiamovnebebic ki mohyves. aman ki, SesaZleoa jgufSi konfliqti gamoiwvios, rac xels SeuSlis ndobiTi urTierTobebis Camoyalibebas. problemebis damoukideblad mogvarebaSi sakuTari gamocdilebis gaziarebiT SeiZleba daexmaroT jgufis nebismier wevrs. sxvisi gamocdilebis gaziarebiT adamiani iRebs misTvis saWiro informacias, TviTon irCevs misTvis misaReb variants da Tavis arCevanzec pasuxs Tavadve agebs.
rogorc wesi Tanadgomis jgufis wevrebi yvelasaTvis saintereso sasaubro Temas winaswar irCeven da mis ganxilvas erTs an ramdenime Sexvedras uTmoben. Tema unda Seesabamebodes SezRudulobasa da misTvis damaxasiaTebel problemebs. mag: “rogor movipovoT damoukidebloba, Tu fizikurad axloblebze varT damokidebuli” an “rogor gavumklavdeT martoobasa da garemomcvel gaugebrobas?”
Tanadgomis jgufTan muSaobis procesSi xdeba Semdegi:

ZiriTadi informaciis gacvla _ ormxrivi konsultacia. es SeiZleba daiwyebul iqnes im adamianis mier, romelic sul cota xnis win gaxda SezRuduli, mag: “Cemi SezRudulobis gamo, ra saxis sirTuleebs SeiZleba wavawyde da rogor davZlio isini”. sxva SeiZleba dainteresdes: “sad da rogor SeiZinos, an SeakeTebinos esa Tu is saWiro inventari?” “romel instancias unda mivmarToT, ama Tu im sayofacxovrebo, an samedicino sakiTxebze?” da a.S.

keTilganwyobaze dafuZnebuli, Ria urTierTobebis Camoyalibebisas adamians survili uCndeba saidumlo gaandos swored imas, visac saTanado gamocdileba aqvs da mzadaa aqtiuri mosmenisaTvis. saubari SeiZleba uamrav Temaze: konfliqtebi, seqsualuri problemebi, uxerxulobisa da daukmayofileblobis grZnoba da sxva.


Tanadgomis jgufebis Seqmna
rekomendaciebi

Tanadgomis jgufis wamyvanTaTvis arsebobs sakmaod mkafio instruqciebi: Tanadgomis romelime wevri SeiZleba xSirad aRmoCndes iseTi problemis winaSe, romelic sulac ar jdeba jgufis CarCoebSi. aseT SemTxvevaSi, Tqven marto unda darCeT am adamianTan da SeecadoT gaarkvioT odesme Tu miumarTavs eqimisTvis? (Tumca me ar var darwmunebuli am qmedebis sisworeSi, rameTu eqimebTan kontaqti mraval qveyanaSi praqtikulad ararealuria) aseT SemTxvevaSi SesaZlebelia Tqven winaaRmdegobac ki igrZnoT. erTxel kidev SegaxsenebT: Tqveni amocana mxardaWeraa da kidev mniSvnelovani SeniSvna: Tu grZnobT, rom adamians problebis mogvarebaSi ver daexmarebiT, sjobs amis Sesaxeb pirdapir uTxraT.

Cveulebriv, Tanadgomis jgufis Seqnmis mizani adamianebisaTvis daxmarebis gawevis survilia. mSvenieria, Tumca daxmarebis dros nu gamoiyenebT miTiTebebs, radganac am ors Soris Zalian didi gansxvavebaa. miTiTebis micemis mcdeloba namdvili xafangia, romelic darwmunebuli var sasikeTos arafers moitans. es gza CixSi SegiyvanT. miuxedavad imisa, rom Tqven amis aranairi survili ar gagaCniaT, miTiTebiT Tqven energias arTmevT partniors. amis gamo mas daskvna gamoaqvs: “me Cems cxovrebas ver vakontroleb, me ar SemiZlia Cemi problemebis mogvareba, maSin rodesac savsebiT ucnobi adamiani mSvenivrad umklavdeba maT. e.i. me sakuTar Tavze zrunva ar SemiZlia”. umjobesia ise imuSaoT, rom adamians Tavad mieces arCevanis SesaZlebloba, xeliSeuwyeT problemebis damoukideblad gadawyvetis unarebis gamyarebas. swored es unari unda SeiZinos man, Tanadgomis jgufis datovebamde. sabolood orive unda grZnobdeT ukeTesobasa da energiis mozRvavebas.

mniSvnelovania, kargad icnobdeT im adamianis Sinagan programas, visTanac muSaoba mogiwevT. Tqven SeiZleba sworad gesmiT ra sWirdeba amaTu im adamians, da Tqven SeiZleba absoluturad marTalic iyoT. magram SeiZleba am adamians sruliad gansxvavebuli Sinagani programa aqvs, am SemTxvevaSi, Tqvens siswores ukve araviTari mniSvneloba ar aqvs. mag: jgufis wevrs – qals unda daexmaroT CacmaSi, saojaxo saqmianobis warmarTvaSi da saqonlis yidvaSi. Cveulebriv am yvelafers misi meuRle akeTebs, magram qals ar moswons meuRlis gakeTebuli saqme. amis gamo maT konfliqti aqvT. am komfliqtis dros TiToeuli mxare mowinaaRmdeges gaugebrobaSi adanaSaulebs. Tqven darwmunebuli xarT imaSi, rom Tuki es qali damxmares moZebnis, maSin samuSaoc ise Sesruldeba, rogorc mas surs. qmarTan kamaTis dros SeiZleba am faqtma gaamyaros misi pozicia. Tqven urCevT qals, rom damxmare daiqiraos. Tqven mas karnaxobT saidan da ra gziT moiZios saWiro Tanxa, saWiro xalxi, rogor gaanawilos samuSao da sxva. Tavidan mas TiTqos moswons Tqveni azrebi, magram gzadagza atyobT, rom Tqveni azrebi iyofa. rogori gaxldaT sinamdvileSi misi Sinagani programa? SeiZleba mas sulac ar surs saxlSi ucxo piris atana, an SeiZleba, saqme imaSi ki araa, rom misi qmari ise ver an sulac ar akeTebs raimes, aramed qali grZnobs, rom roca igi qmars dasaxmareblad mimarTavs, is mis mimarT mzrunvelobas ar iCens. vidre, Tqveni azriT, napovni gamosavalis ganxorcielebas SeudgebodeT, darwmundiT imaSi, rom qalis problemebi swored gaigeT.

yvelaferi RmerTis nebaa. aris iseTi situacia, roca miuxedavad Tqveni mcdelobisa, partniori arafris Secvlas ar apirebs. unda gvaxsovdes, rom es misi arCevania. ubralod zogjer adamiani cvlilebebisa da winsvlisaTvis mzad ar aris. aseT situaciaSi mxolod erTi gamosavali arsebobs: movlenebs Tavisuflad ganviTarebis saSualeba misceT. Tqven rac SegeZloT yvelaferi gaakeTeT. adamianma TviTon unda gadawyvitos, ra iqmeba misTvis ukeTesi.

konfidencialoba
konfidencialobis dacvis aucileblobis Sesaxeb zedmeti saubari saWiro araa. swored es aris jgufuri muSaobis upirvelesi principi. mTavaria jgufis TiToeuli wevrisaTvis saimedo garemos Seqmna. esa Tu is jgufi periodulad ikribeba sxvadasxva politikuri Tu yofiTi problemebis gansaxilvelad. muSaoba unda warmoebdes piradi informaciis gacvlis gziT. pirovneba ixsneba maSin, rodesac rwmundeba, rom jgufSi naTqvami an momxdari jgufSive rCeba.
Tu Tqven erTi romelime sazogadoebis warmomadgenlebTan muSaobT, maSin Tqven amCnevT jgufis wevrebs Soris ra sisiwrafiT vrceldeba axali ambebi. Tu konfidencialoba dairRva, maSinve igrZnobT urTierTobebis rRvevas. aseT SemTxvevaSi, Tavad jgufs emuqreba daSla.

urTierTobis unari
adamianebs Soris urTierTobebi yalibdeba verbalurad (sityvis meSveobiT) da araverbalurad, cnobierad ad aracnobierad. adamianebTan urTierTobisas gaTvaliswinebuli unda iqnas uamravi faqtori. is kulturuli tradiciebi, romelzedac esa Tu is adamiani aRizarda (agreTve Tqvenic) da SezRudulobis qona-arqona.  mizani is ki araa, rom Tqven adamianebis marTva da manipulireba iswavloT, aramed is, rom daexmaroT maT cxovrebaSi komfortulad da gaxsnilad igrZnon Tavi. es faqtorebi gagiadvilebT Tqven, rogorc wamyvans muSaobas da mecadineobebsac ufro efeqturs gaxdis.


ena da etiketi


mocemuli statiis amocana – gavamaxviloT yuradReba im leqsikaze, romelsac SeiZleba moyves, an ar moyves SezRudulobis mqone adamianebis diskriminacia.

Cveni sakuTari ena da sworad SerCeuli gamoTqmebis gamoyenebiT Seqmnili saxeebi xazs unda usvamdes adamianis Rirsebebs, faseulobebs, unar-Cvevebs da Zalas, TiToeuli CvenTaganis wvlils sazogadoebaSi.

cota ram stereotipebis Sesaxeb

stereotipi – es aris myari warmodgena vinmeze an rameze dafuZnebuli cxovrebiseul (pirad) gamocdilebaze, an mis gareSe. rogorc wesi stereotipebi yalibdeba bavSvobaSi da met-naklebad yvela adamians gaaCnia.

marTalia, stereotipebi gvexmareba uzarmazari informaciis gafiltvraSi, magram mainc ar asaxavs suraTs mTlianobaSi da uxeSad cvlis mocemul informacias.

sityvebisa da gamoTqmebis SerCevisas Tavi unda avaridoT iseT stereotipebs, rogoricaa: “msxverpli” – es mudmivad ubeduri da umweo adamianis zedmetad dramatizirebuli saxea. “gmiri”, romelmac “yvelafrisda miuxedavad”, “gadalaxa”winaaRmdegoba da “normalur” cxovrebas eweva _ esec Zalzed gavrcelebuli, magram araswori saxea da zedmet paTetikas Seicavs.
rodesac adamians am saxiT movixseniebT, Cven da uneburad mfarvelobiT tons viyenebT. garda amisa, gvaxsovdes, rom koreqtulobisaken swrafvisas Tavi unda avaridoT ganzogadoebas da varauds.

nu mogeridebaT, Tavad SezRudulobis mqone adamianebs kiTxoT, rogori gamoTqma ufro marTebuli iqneba maTTan mimarTebaSi. Cven gvesmis, rom bevri mkiTxveli romelime SemoTavazebul gamoTqmas ar daeTanxmeba. magaliTad, ukve ramodenime welia, erTni principulad iyeneben gamoTqmas “SezRuduli SesaZleblobebis mqone piri”, xolo meoreni Tvlian, rom sityva “invalidi” gacilebiT ufro mosaxerxebelia. bevri gveubneboda, rom – ra miSvneloba aqvs termins? ufro mniSvnelovania Seicvalos stereotipebi”. magram swored terminologia ayalibebs, an abaTilebs stereotipul Sexedulebas.

zogierTi gamoTqma, erTi SexedviT, gamogonili da uazro gveCveneba, da  albaT, yoveldriur cxovrebaSi farTod ver iqneba gamoyenebuli, magaliTad: “SezRuduli SesaZleblobebis mqone adamiani”. jer erTi, igi Zalian grZelia da mouxerxebeli, meorec, ar aris zusti: FfarTo gagebiT, nebismieri adamianis SesaZleblobebi ase _ Tu ise mainc SezRudulia. analogiurad, zepir metyvelebaSi, ara gvgonia, adamianebma gamoiyenon gamoTqmebi: “adamiani, romelic sulieri darRvevebis mqonea” an “adamiani, romelsac gadaadgilebis sirTule aqvs”.

rogorc sxva umciresobani, romelTa uflebebi irRveva umravlesobis mier, SezRudulobis mqone pirebic Zalzed mgrZnobiareni arian sityvebisadmi, rac maT mdgomareobas kidev ufro amZimebs. am mdgomareobis gamosasworeblad bevr qveynebSi, sadac uflebebis dacvis moZraoba gaaqtiurda, aradiskriminaciul gansazRverebebs da cnebebs uweven propagandas, romlebic ar iwveven Secodebis grZnobas da negatiur asociaciebs.

gvinda, rom Cvens qveyanaSi iseTi sazogadoeba Camoyalibdes, sadac yvelas eqneba Tanaswori SesaZleblobebi, sadac, isini, vinc raRaciT gansxvavdebian umravlesobisagan ar ganicdidnen diskriminacias, romelic emyareba stereotipebs da rac gamoixateba sityvebsa da moqmedebebSi.
diskriminaciis aRmosafxvrelad enas udidesi mniSvneloba aqvs.

saqme mxolod imaSi ki araa, rom koreqtuli ena xels uwyobs SezRuduli SesaZleblobis mqone adamianebis pozitiuri imijis Camoyalibebas, aramed imaSic, rom zogierTi yvelasaTvis Cveuli sityvebi, frazebi da cnebebi, Tavisi arsiT, _ iarliyebi da Seuracmyofeli stereotipebia. is, Tu rogor vlaparakobT, mWidrodaa dakavSirebuli imasTan, Tu ras vfiqrobT da rogor viqceviT sxva adamianebTan mimarTebaSi. maSinac ki, rodesac Tavs kargad aRzrdil adamianebad vTvliT, zedmeti ar iqneba yuri mivugdoT rekomendaciebs, – Tu risi gaTvaliswinebaa sasurveli im adamianebTan urTierTobisas, romlebsac ama Tu im saxis SezRuduloba aqvT.

Cvenma sazogadoebam maleve gaacnobiera koreqtuli terminologiis aucilebloba da aRsaniSnavia isic, rom koreqtuli terminologia mxolod axla yalibdeba qarTulSic da sxva enebSic, Zieba dResac grZeldeba.

amerikaSi, “qristinas erovnuli fondi”-s iniciativiT moewyo konkursi terminis “invalidi” Semcvleli, axali, dadebiTi muxtis matarebeli terminis mofiqrebisaTvis.  jildod 50 aTasi dolari gamoyo.Mkonkursze ganxilul iqna 66 000 termini. gamarjvebuli terminis “gansxvavebuli SesaZleblobebis mqone adamiani” avtoria j. frimani. Tumca, aRsaniSnavia is faqtic, rom sazogadoeba am winadadebasac agresiulad Sexvda da sanam avtori mogebul Tanxas sazeimod miiRebda, es termini sayovelTao qilikisa da mtruli damokidebulebis sagnad iqca.

aqedan gamomdinare Cven siamovnebiT miviRebT Tqvens SeniSvnebs da winadadebebs.

cota ram etiketze

koreqtuli terminebis xmareba sakmarisi araa, Tu ar iciT sad da rogor gamoiyenoT isini, ris gamoc SeiZleba uxerxul mdgomareobaSi aRmoCndeT Tqvenc da Tqveni mosaubrec.  

qvemoT mocemuli rekomendaciebi wesi araa (ar unda vifiqroT, rom adamianebi SezRudulobis gamo raime specialur damokidebulebas moiTxoven), es aris mxolod rekomendaciebi, Camoyalibebuli Cveni sakuTari gamocdilebisa da dakvirvebebis safuZvelze. imedi gvaqvs isini dagexmarebian uxerxuli situaciebis daZlevaSi, romlebic aucileblad Tavs iCenen, maSin rodesac pirvelad xvdebiT adamians, romelic TqvenTvis uCveulo mdgomareobaSia.  es rekomendaciebi yvelasaTvis gamoyenebadia, magram gansakuTrebiT maTTvis, visac, Tavisi saqmiadobidan gamomdinare, xSirad uxdebaT SezRudulobis mqone adamianebTan urTierToba: Jurnalistebi, momsaxurebis sferos muSakebi, sastumroebis, aeroportebis, sadgurebis, restornebis, maRaziebis TanamSromlebi, mZRolebi da sxva.

etiketis 10 saerTo wesi

1.   rodesac gansxvavebulobis mqone adamianTan saubrobT, mimarTeT uSualod mas da ara mis Tanmxleb pirs.
2.   rodesac gansxvavebulobis mqone adamians ecnobiT, sruliad bunebrivia CamoarTvaT mas xeli, imaTac ki, visac uZneldeba xelis moZraoba.
3.   rodesac SexvdebiT adamians, romelic cudad an sruliad ver xedavs, aucileblad daasaxeleT sakuTari Tavi da isinic, vinc TqvenTan erTad arian. Tu saubari jgufSi midis, nu dagaviwydebaT ganmartoT mocemul momentSi vis mimarTavT da daasaxeloT sakuTari Tavi.
  1. Tu daxmarebas sTavazobT, daelodeT Tanxmobas da Semdeg hkiTxeT ra da rogor unda gaakeToT.
  2. zrdasrul gansxvavebul adamianebs ise moeqeciT, rogorc zrdasrulebs. mimarTeT saxeliT da “Sen”-obiT, mxolod maSin Tu kargad icnobT mas.
  3. Tu adamiani etlSi zis, nu daeyrdnobiT da nu mieyrdnobiT mis etls, es igivea, rac daeyrdnoT an mieyrdnoT Tavad mas. etli adamianisTvi xelSeuxebeli sivrcis nawilia.
  4. rodesac esaubrebiT adamians, romelsac urTierToba uZneldeba, yuradRebiT usmineT mas. iyaviT momTmeni, daelodeT sanam igi TviTon daasrulebs frazas. nu SeusworebT da mis magivrad nu daabolovebT naTqvams.
  5. rodesac saubrobT adamianTan, romelic etliT an yavarjnebiT sargeblobs, ise ganTavsdiT, rom misi da Tqveni Tvalebi erT simaRleze iyos.
  6. Tu im adamianis yuradRebis mipyroba gindaT, romelsac cudad esmis, xeli dauqnieT mas an frTxilad mxarze SeexeT. TvalebSi uyureT mas da garkveviT isaubreT Tan ise ganTavsdiT, rom kargad gxedavdeT. Tumca, mxedvelobaSi iqonieT, rom yvela, visac cudad esmis, ver kiTxulobs tuCebis moZraobiT.
  7. nu SecbundebiT, Tu SemTxveviT windauxedaoba gamoiCineT da usinaTlosTan wamogcdaT “vnaxavT erTmaneTs”, an “amis Sesaxeb gsmeniaT...?” imasTan visac ar esmis.


gamoCenili adamianebi
stefan viliam houkingis istoria


stefan viliam houkingi 1942 wlis 8 ianvars oqsfordSi did britaneTSi daibada, galileo galileis gardacvalebidan zustad samasi wlis Semdeg.  mis mSoblebs saxli londonis CrdiloeT nawilSi hqondaT. meore msoflio omis Semdeg, oqsfordi ufro myudro da dacul adgilad iTvleboda radgan sacxovreblad da bavSvebis gasazrdelad es adgili usafrTxo iyo.
rodesac biWunas 8 weli Seusrulda, misi ojaxi londonidan CrdiloeTiT, daaxloebiT 20 milis daSorebiT, sant albanSi gadavida sacxovreblad. 11 wlis asakSi is ukve san albanis skolaSi iwyebs swavlas,  Semdeg am oqsfordis universistetis kolejSi iricxeba stefans undoda maTematikosi gamxdariyo, magram mama upiratesobas medicinas aniWebda. maTematikas universitetis kolejSi ar aswavlidnen da amitomac, man fizikis Seswavla daiwyo. sami wlis Semdeg ki bunebismetyvelebaSi pirveli xarisxis wodebac miiRo. stefanma swavla kembrijis universitetSi ganagrZo, sadac igi kosmologiaSi kvleviTi samuSaoebiT iyo gatacebuli. im droisaTvis oqsfordSi jer kidev aravin iyo dakavebuli am mecnierebis SeswavliT. 60-iani wlebis dasawyisSi man swavla kembrijSi ganagrZo.

21 wlis iqneboda, rodesac aRmoaCina, rom ena ebmoda da misi saubari praqtikulad gaugebari iyo msmenelTaTvis.

1963 wlis ianvarSi, man  ori kvira saavadmyofoSi gaatara, sadac  nevralgiuli daavadeba-  gverdiTi amiotropuli sklerozi. daudgines eqimis azriT, avadmyofoba imdenad progresirebadi iyo, rom SeiZleboda mas disertaciis damTavrebac ver moeswro. mogvianebiT stefani werda: _ ”miuxedavad imisa, rom Cems momavals Savi Rrubeli gadaefara, me saocari ram aRmovaCine CemSi: dRes ufro bednierad vcxovrob, vidre Cemi avadmyofobis gagebamde. da, rac mTavaria, Cemi kvleva saocari warmatebiT mimdinareobs...”

misi aseTi optimizmis mizezi isic iyo, rom is Sexvda adamians, romelic suliTxorcamde Seuyvarda da romelzedac daqorwinebasac apirebda. amisaTvis ki disertaciis dasruleba da samsaxuris povna iyo aucilebeli.... “im dros me pirvelad daviwye muSaoba da aRmovaCine, rom Zalian momwonda es procesi..”

doqtoris wodebis miniWebis Semdeg, houkingi gonvilisa da kaiusis kolejTaA sabWoebis pirveli, xolo Semdgom ukve profesionali wevri gaxda.
astronomiuli institutis mitovebis Semdeg, 1973 wels, gamoyenebiTi maTematikisa da Teoriuli fizikis departaments miakiTxa da 1979 wlidanMmaTematikis profesorad daiwyo muSaoba.

1982 wels axalgazrda mecnierma gadawyvita wigni daewera kosmologiis Sesaxeb. 1984 wels man pirveli Savi varianti Seqmna “drois mcire istoria”, magram   janmrTelobis gauaresebam  garkveulwilad Seaferxa misi SemoqmedebiTi procesi.
“1985 JenevaSi, viyavi atomuri kvlevis evropul organizaciaSi viyavi..  pnevmonia Semeyara, ris gamoc saswrafod saavadmyofoSi gadamiyvanes. Jenevis saavadmyofoSi eqimebma, Cems meuRles uTxres, rom aparatze mierTebuli Cemi sicocxlis SenarCunebas azri ar hqonda. man kembrijSi, adenbrukis hospitalSi gadamiyvana, sadac qirurgma, roger greim, operacia gamikeTa. marTalia, am operaciam sicocxle SeminarCuna, magram Cemi xma Seiwira.”
houkings misces kompiuteruli sistema, romelmac saSualeba misca mas eleqtronuli xma hqonoda. es erT-erTi rTuli periodi aRmoCnda mis cxovrebaSi,  mas imavdros wignis dasrulebaze unda emuSava, romelmac SemdgomSi arnaxuli warmateba moutana. wigni “drois mcire istoria” 1988 wels gamovida, romelic 90-ani wlebis erT-erT rekordul bestselerad dasaxelda. 1998 wels ki, rogorc saukeTeso bestseleri, is ginesis rekordebis wignSic moxvda. aseve sarekordo iyo is faqtic, rom am wignis Txelydiani, 1995 wlis gamocema, praqtikulad 3 dReSi gaiyida. 1993 wlis aprilisaTvis “drois mcire istoria” ukve 40-jer iyo gamocemuli amerikaSi da 39-jer did britaneTSi.
stefan houkingi uamravi samecniero naSromisa da ramdenime wignis avtoricaa: “Savi xvrelebi”, “norCi samyaroebi” da 2001 wels gamoqveynebuli naSromi “samyaro Txilis naWuWSi”.
profesori houkingi 12 sapatio wodebis mflobelia. maT Soris, samefo sazogadoebisa da amerikis SeerTebuli Statebis mecnierTa akademiis sapatio wevrisa.
stefan houkingi Tavis profesiul saqmianobas kargad uTavsebs ojaxur cxovrebas. mas hyavs sami Svili da erTi SviliSvili. is didi SemarTebiT agrZelebs samecniero kvlevebs Teoriul fizikaSi da sazogadoebrivi leqciebis intensiuri programis kursis kiTxvas.




ÊÀÍÏÍÉ # 756-11Ó - ÓÀØÀÒÈÅÄËÏÓ ÊÀÍÏÍÉ ÛÄÆÙÖÃÖËÉ ÛÄÓÀÞËÄÁËÏÁÉÓ ÌØÏÍÄ ÐÉÒÈÀ ÓÏÝÉÀËÖÒÉ ÃÀÝÅÉÓ ÛÄÓÀáÄÁ
ÌÉÙÄÁÖËÉÀ - 20.06.2001 ß
ÞÀËÀÛÉÀ - 20.06.2001 ß
20.06.2001 ß - ÌÃÂÏÌÀÒÄÏÁÉÈ
ÌÉÌÙÄÁÉ: ÐÀÒËÀÌÄÍÔÉ
ÄáÄÁÀ ÃÀÒÂÄÁÓ: ãÀÍÌÒÈÄËÏÁÀ , ÓÏÝÉÀËÖÒÉ ÓÀÊÉÈáÄÁÉ

ÄÓ ÊÀÍÏÍÉ ÂÀÍÓÀÆÙÅÒÀÅÓ ÛÄÆÙÖÃÖËÉ ÛÄÓÀÞËÄÁËÏÁÉÓ ÌØÏÍÄ ÐÉÒÈÀ ÌÉÌÀÒÈ ÓÀáÄËÌßÉ×Ï ÐÏËÉÔÉÊÉÓ ÓÀ×ÖÞÅÄËÓ ÃÀ ÌÉÆÍÀà ÉÓÀáÀÅÓ ÓáÅÀ ÐÉÒÈÀ ÈÀÍÀÁÒÀÃ ÖÆÒÖÍÅÄËÚÏÓ ÛÄÆÙÖÃÖËÉ ÛÄÓÀÞËÄÁËÏÁÉÓ ÌØÏÍÄ ÐÉÒÈÀ Ö×ËÄÁÄÁÉÓ ÒÄÀËÉÆÀÝÉÀ, ÛÄØÌÍÀÓ áÄËÓÀÚÒÄËÉ ÐÉÒÏÁÄÁÉ ÌÀÈÉ ÓÒÖË×ÀÓÏÅÀÍÉ ÝáÏÅÒÄÁÉÓÀ ÃÀ ÓÀÆÏÂÀÃÏÄÁÉÓ ÄÊÏÍÏÌÉÊÖÒ ÈÖ ÐÏËÉÔÉÊÖÒ ÓÀØÌÉÀÍÏÁÀÛÉ ÌÏÍÀßÉËÄÏÁÉÓÀÈÅÉÓ.

ÈÀÅÉ # 1 - ÆÏÂÀÃÉ ÃÄÁÖËÄÁÀÍÉ

ÌÖáËÉ # 1 - ÛÄÆÙÖÃÖËÉ ÛÄÓÀÞËÄÁËÏÁÉÓ ÌØÏÍÄ ÐÉÒÈÀ ÓÀÌÀÒÈËÄÁÒÉÅÉ ÌÃÂÏÌÀÒÄÏÁÉÓ ÓÀ×ÖÞÅËÄÁÉ
ÓÀØÀÒÈÅÄËÏÛÉ ÛÄÆÙÖÃÖËÉ ÛÄÓÀÞËÄÁËÏÁÉÓ ÌØÏÍÄ ÐÉÒÈÀ ÓÀÌÀÒÈËÄÁÒÉÅÉ ÌÃÂÏÌÀÒÄÏÁÀ ÂÀÍÉÓÀÆÙÅÒÄÁÀ ÂÀÄÒÈÉÀÍÄÁÖËÉ ÄÒÄÁÉÓ ÏÒÂÀÍÉÆÀÝÉÉÓ 1975 ßËÉÓ 9 ÃÄÊÄÌÁÒÉÓ ÃÄÊËÀÒÀÝÉÉÈ "ÛÄÆÙÖÃÖËÉ ÛÄÓÀÞËÄÁËÏÁÉÓ ÌØÏÍÄ ÐÉÒÈÀ Ö×ËÄÁÄÁÉÓ ÛÄÓÀáÄÁ", ÌÉÓ ÌÉÄÒÅÄ 1993 ßËÉÓ 20 ÃÄÊÄÌÁÄÒÓ ÌÉÙÄÁÖËÉ "ÛÄÆÙÖÃÖËÉ ÛÄÓÀÞËÄÁËÏÁÉÓ ÌØÏÍÄ ÐÉÒÈÀÈÅÉÓ ÈÀÍÀÁÀÒÛÄÓÀÞËÄÁËÏÁÀÈÀ ÖÆÒÖÍÅÄËÚÏ×ÉÓ ÓÔÀÍÃÀÒÔÖËÉ ßÄÓÄÁÉÈ", ÓÀØÀÒÈÅÄËÏÓ ÊÏÍÓÔÉÔÖÝÉÉÈ, ÀÌ ÊÀÍÏÍÉÈÀ ÃÀ ÓáÅÀ ÌÏØÌÄÃÉ ÓÀÊÀÍÏÍÌÃÄÁËÏ ÀØÔÄÁÉÈ.

ÛÄÆÙÖÃÖËÉ ÛÄÓÀÞËÄÁËÏÁÉÓ ÌØÏÍÄ ÐÉÒÈÀ ÃÉÓÊÒÉÌÉÍÀÝÉÀ ÀÊÒÞÀËÖËÉÀ ÃÀ ÊÀÍÏÍÉÈ ÉÓãÄÁÀ.

ÌÖáËÉ # 2 - ÛÄÆÙÖÃÖËÉ ÛÄÓÀÞËÄÁËÏÁÉÓ ÌØÏÍÄ ÐÉÒÉ
ÛÄÆÙÖÃÖËÉ ÛÄÓÀÞËÄÁËÏÁÉÓ ÌØÏÍÄ ÐÉÒÉ ÀÒÉÓ ÀÃÀÌÉÀÍÉ, ÒÏÌÄËÓÀÝ ÃÀÀÅÀÃÄÁÉÓ, ÔÒÀÅÌÉÓ, ÂÏÍÄÁÒÉÅÉ ÈÖ ×ÉÆÉÊÖÒÉ ÃÄ×ÄØÔÉÓ ÛÄÃÄÂÀà ÃÀÒÙÅÄÖËÉ ÀØÅÓ ÏÒÂÀÍÉÆÌÉÓ ÓÀÓÉÝÏÝáËÏ ×ÖÍØÝÉÄÁÉ ãÀÍÌÒÈÄËÏÁÉÓ ÌÄÔ-ÍÀÊËÄÁÀà ÌÏÛËÉÓ ÂÀÌÏ, ÒÀÝ ÂÀÍÀÐÉÒÏÁÄÁÓ ÐÒÏ×ÄÓÉÖËÉ ÛÒÏÌÉÓ ÖÍÀÒÉÓ ÓÒÖË ÀÍ ÍÀßÉËÏÁÒÉÅ ÃÀÊÀÒÂÅÀÓ ÀÍÃÀ ÚÏ×À-ÝáÏÅÒÄÁÉÓ ÀÒÓÄÁÉÈ ÂÀÞÍÄËÄÁÀÓ.

ÌÖáËÉ # 3 - ÓÀáÄËÌßÉ×ÏÓ ÒÏËÉ ÛÄÆÙÖÃÖËÉ ÛÄÓÀÞËÄÁËÏÁÉÓ ÌØÏÍÄ ÐÉÒÈÀ ÓÏÝÉÀËÖÒÉ ÃÀÝÅÉÓ Ó×ÄÒÏÛÉ
ÓÀáÄËÌßÉ×Ï ÖÆÒÖÍÅÄËÚÏ×Ó ÛÄÆÙÖÃÖËÉ ÛÄÓÀÞËÄÁËÏÁÉÓ ÌØÏÍÄ ÐÉÒÈÀ ÓÏÝÉÀËÖÒ ÃÀÝÅÀÓ ÃÀ ÖØÌÍÉÓ ÌÀÈ ÓÀàÉÒÏ ÐÉÒÏÁÄÁÓ ÉÍÅÀËÉÃÖÒÉ ÂÀÍÅÉÈÀÒÄÁÉÓ, ÛÄÌÏØÌÄÃÄÁÉÈÉ ÃÀ ÓÀßÀÒÌÏÏ ÛÄÓÀÞËÄÁËÏÁÄÁÉÓ ÒÄÀËÉÆÀÝÉÉÓÀÈÅÉÓ.

ÓÀáÄËÌßÉ×Ï ÀÌ ÊÀÔÄÂÏÒÉÉÓ ÁÀÅÛÅÄÁÓ ÖßÄÓÄÁÓ Ö×ËÄÁÄÁÉÓÀ ÃÀ ÊÀÍÏÍÉÄÒÉ ÉÍÔÄÒÄÓÄÁÉÓ ÒÄÀËÉÆÀÝÉÉÓ ÃÀÌÀÔÄÁÉÈ ÂÀÒÀÍÔÉÄÁÓ.

ÌÖáËÉ # 4 - ÛÄÆÙÖÃÖËÉ ÛÄÓÀÞËÄÁËÏÁÉÓ ÌØÏÍÄ ÐÉÒÈÀ Ö×ËÄÁÄÁÉÓÀ ÃÀ ÊÀÍÏÍÉÄÒÉ ÉÍÔÄÒÄÓÄÁÉÓ ÃÀÝÅÀ
ÛÄÆÙÖÃÖËÉ ÛÄÓÀÞËÄÁËÏÁÉÓ ÌØÏÍÄ ÐÉÒÈÀ Ö×ËÄÁÄÁÉÓÀ ÃÀ ÊÀÍÏÍÉÄÒÉ ÉÍÔÄÒÄÓÄÁÉÓ ÃÀÝÅÀ ÖÆÒÖÍÅÄËÚÏ×ÉËÉÀ ÓÀÓÀÌÀÒÈËÏ ÀÍ ÊÀÍÏÍÉÈ ÂÀÈÅÀËÉÓßÉÍÄÁÖËÉ ÓáÅÀ ßÄÓÉÈ.

ÌÖáËÉ # 5 - ÑÄÓÔÄÁÉÓ ÄÍÀ
ÓÀáÄËÌßÉ×Ï ÝÍÏÁÓ ÑÄÓÔÄÁÉÓ ÄÍÀÓ ÐÉÒÏÅÍÄÁÀÈÀÛÏÒÉÓÉ ÖÒÈÉÄÒÈÏÁÉÓ ÓÀÛÖÀËÄÁÀà ÃÀ ÖÆÒÖÍÅÄËÚÏ×Ó ÀÖÝÉËÄÁÄËÉ ÐÉÒÏÁÄÁÉÓ ÛÄØÌÍÀÓ ÌÉÓÉ ÂÀÌÏÚÄÍÄÁÉÓÀ ÃÀ ÂÀÍÅÉÈÀÒÄÁÉÓÀÈÅÉÓ.

ÌÖáËÉ # 6 - ÓÀØÀÒÈÅÄËÏÓ ÓÀÄÒÈÀÛÏÒÉÓÏ áÄËÛÄÊÒÖËÄÁÄÁÉ ÛÄÆÙÖÃÖËÉ ÛÄÓÀÞËÄÁËÏÁÉÓ ÌØÏÍÄ ÐÉÒÈÀ ÓÏÝÉÀËÖÒÉ ÃÀÝÅÉÓ Ó×ÄÒÏÛÉ
ÈÖ ÓÀØÀÒÈÅÄËÏÓ ÓÀÄÒÈÀÛÏÒÉÓÏ áÄËÛÄÊÒÖËÄÁÉÈ ÂÀÈÅÀËÉÓßÉÍÄÁÖËÉÀ ÀÌ ÊÀÍÏÍÉÓÀÂÀÍ ÂÀÍÓáÅÀÅÄÁÖËÉ ßÄÓÄÁÉ, ÌÀÛÉÍ ÌÏØÌÄÃÄÁÓ ÓÀÄÒÈÀÛÏÒÉÓÏ áÄËÛÄÊÒÖËÄÁÉÓ ßÄÓÄÁÉ.

ÈÀÅÉ # 2 - ÓÏÝÉÀËÖÒÉ ÉÍ×ÒÀÓÔÒÖØÔÖÒÉÈ ÛÄÆÙÖÃÖËÉ ÛÄÓÀÞËÄÁËÏÁÉÓ ÌØÏÍÄ ÐÉÒÈÀ ÛÄÖ×ÄÒáÄÁÄËÉ ÓÀÒÂÄÁËÏÁÉÓÀÈÅÉÓ ÐÉÒÏÁÄÁÉÓ ÛÄØÌÍÀ

ÌÖáËÉ # 7 - ÓÀÝáÏÅÒÄÁÄËÉ ÛÄÍÏÁÄÁÉÈÀ ÃÀ ÓÏÝÉÀËÖÒÉ ÉÍ×ÒÀÓÔÒÖØÔÖÒÉÓ ÓáÅÀ ÏÁÉÄØÔÄÁÉÈ ÛÄÆÙÖÃÖËÉ ÛÄÓÀÞËÄÁËÏÁÉÓ ÌØÏÍÄ ÐÉÒÈÀ ÓÀÒÂÄÁËÏÁÉÓ ÖÆÒÖÍÅÄËÚÏ×À
ÓÀáÄËÌßÉ×Ï ÏÒÂÀÍÏÄÁÉ, ÓÀßÀÒÌÏÄÁÉ, ÃÀßÄÓÄÁÖËÄÁÄÁÉ ÃÀ ÏÒÂÀÍÉÆÀÝÉÄÁÉ ÛÄÆÙÖÃÖËÉ ÛÄÓÀÞËÄÁËÏÁÉÓ ÌØÏÍÄ ÐÉÒÄÁÓ ÖØÌÍÉÀÍ ÐÉÒÏÁÄÁÓ ÓÀÝáÏÅÒÄÁÄËÉ, ÓÀÆÏÂÀÃÏÄÁÒÉÅÉ ÃÀ ÓÀßÀÒÌÏÏ ÛÄÍÏÁÄÁÉÈ, ÔÒÀÍÓÐÏÒÔÉÈÀ ÃÀ ÓÀÔÒÀÍÓÐÏÒÔÏ ÊÏÌÖÍÉÊÀÝÉÄÁÉÈ, ÊÀÅÛÉÒÂÀÁÌÖËÏÁÉÓÀ ÃÀ ÉÍ×ÏÒÌÀÝÉÉÓ ÓÀÛÖÀËÄÁÄÁÉÈ ÓÀÒÂÄÁËÏÁÉÓÀÈÅÉÓ, ÈÀÅÉÓÖ×ÀËÉ ÒÉÄÍÔÀÝÉÉÓÀ ÃÀ ÂÀÃÀÀÃÂÉËÄÁÉÓÀÈÅÉÓ.

ÌÖáËÉ # 8 - ÛÄÆÙÖÃÖËÉ ÛÄÓÀÞËÄÁËÏÁÉÓ ÌØÏÍÄ ÐÉÒÈÀ ÌÏÈáÏÅÍÉËÄÁÄÁÉÓ ÂÀÈÅÀËÉÓßÉÍÄÁÀ ÓÏÝÉÀËÖÒÉ ÉÍ×ÒÀÓÔÒÖØÔÖÒÉÓ ÏÁÉÄØÔÄÁÉÓ ÃÀ ÐÒÏÄØÔÄÁÉÓÀ ÃÀ ÌÛÄÍÄÁËÏÁÉÓÀÓ
ÃÀÖÛÅÄÁÖËÉÀ ÃÀÓÀáËÄÁÖËÉ ÐÖÍØÔÄÁÉÓ ÃÀÐÒÏÄØÔÄÁÀ ÃÀ ÂÀÍÀÛÄÍÉÀÍÄÁÀ, ÓÀÝáÏÅÒÄÁÄËÉ ÒÀÉÏÍÄÁÉÓ ×ÏÒÌÉÒÄÁÀ, ÓÀÐÒÏÄØÔÏ ÂÀÃÀßÚÅÄÔÉËÄÁÄÁÉÓ ÛÄÌÖÛÀÅÄÁÀ, ÛÄÍÏÁÀÈÀ ÃÀ ÍÀÂÄÁÏÁÀÈÀ, ÌÀÈ ÛÏÒÉÓ, ÓÀÓßÀÅËÏ-ÓÀÂÀÍÌÀÍÀÈËÄÁËÏ, ÊÖËÔÖÒÖË-ÓÀÍÀáÀÏÁÉÈÉ ÃÀ ÓÐÏÒÔÖË-ÂÀÌÀãÀÍÓÀÙÄÁÄËÉ ÏÁÉÄØÔÄÁÉÓ, ÀÄÒÏÐÏÒÔÄÁÉÓ, ÒÊÉÍÉÂÆÉÓ ÓÀÃÂÖÒÄÁÉÓ, ÓÀÆÙÅÀÏ ÃÀ ÓÀÌÃÉÍÀÒÏ ÓÀÔÒÀÍÓÐÏÒÔÏ ÓÀÛÖÀËÄÁÀÈÀ ÊÏÌÐËÄØÓÄÁÉÓÀ ÃÀ ÊÏÌÖÍÉÊÀÝÉÄÁÉÓ, ÊÀÅÛÉÒÂÀÁÌÖËÏÁÉÓÀ ÃÀ ÉÍ×ÏÒÌÀÝÉÉÓ ÉÍÃÉÅÉÃÖÀËÖÒÉ ÓÀÛÖÀËÄÁÄÁÉÓ ÌÛÄÍÄÁËÏÁÀ ÃÀ ÒÄÊÏÍÓÔÒÖØÝÉÀ, ÈÖ ÄÓ ÏÁÉÄØÔÄÁÉ ÃÀ ÓÀÛÖÀËÄÁÄÁÉ ÀÒ ÌÉÄÓÀÃÀÂÄÁÀ ÛÄÆÙÖÃÖËÉ ÛÄÓÀÞËÄÁËÏÁÉÓ ÌØÏÍÄ ÐÉÒÈÀ ÓÀàÉÒÏÄÁÄÁÓÀ ÃÀ ÌÏÈáÏÅÍÉËÄÁÄÁÓ.

ÌÖáËÉ # 9 - ÛÄÆÙÖÃÖËÉ ÛÄÓÀÞËÄÁËÏÁÉÓ ÌØÏÍÄ ÐÉÒÈÀ ÓÀàÉÒÏÄÁÄÁÉÓÀ ÃÀ ÌÏÈáÏÅÍÉËÄÁÄÁÉÓ ÖÆÒÖÍÅÄËÚÏ×À ÊÖËÔÖÒÖË-ÓÀÍÀáÀÏÁÉÈ ÃÀßÄÓÄÁÖËÄÁÄÁÓÀ ÃÀ ÓÐÏÒÔÖË ÍÀÂÄÁÏÁÄÁÛÉ
ÓÀáÄËÌßÉ×Ï ÌáÄËÉÓÖ×ËÄÁÉÓ ÖÌÀÙËÄÓÉ, ÀÃÂÉËÏÁÒÉÅÉ ÈÅÉÈÌÌÀÒÈÅÄËÏÁÉÓÀ ÃÀ ÌÌÀÒÈÅÄËÏÁÉÓ ÏÒÂÀÍÏÄÁÉ ÅÀËÃÄÁÖËÍÉ ÀÒÉÀÍ ÖÆÒÖÍÅÄËÚÏÍ ÛÄÆÙÖÃÖËÉ ÛÄÓÀÞËÄÁËÏÁÉÓ ÌØÏÍÄ ÐÉÒÈÀ ÐÉÒÏÁÄÁÉ, ÒÀÈÀ ÌÀÈ ÈÀÅÉÓÖ×ËÀà ÉÓÀÒÂÄÁËÏÁÍ ÊÖËÔÖÒÖË-ÓÀÍÀáÀÏÁÉÈÉ ÃÀßÄÓÄÁÖËÄÁÄÁÉÈ ËÀ ÓÐÏÒÔÖËÉ ÍÀÂÄÁÏÁÄÁÉÈ, ÀÂÒÄÈÅÄ ÖÆÒÖÍÅÄËÚÏÍ ÉÓÉÍÉ ÓÐÄÝÉÀËÖÒÉ ÓÐÏÒÔÖËÉ ÉÍÅÄÍÔÀÒÉÈÀ ÃÀ ÓáÅÀ ÓÀàÉÒÏ ÓÀÛÖÀËÄÁÄÁÉÈ. ÜÀÌÏÈÅËÉËÉ ÌÏÌÓÀáÖÒÄÁÉÈ ÛÄÆÙÖÃÖËÉ ÛÄÓÀÞËÄÁËÏÁÉÓ ÌØÏÍÄ ÐÉÒÄÁÉ ÓÀÒÂÄÁËÏÁÄÍ Ö×ÀÓÏà ÀÍ ÛÄÙÀÅÀÈÉÀÍÉ ÐÉÒÏÁÄÁÉÈ ÌÏØÌÄÃÉ ÊÀÍÏÍÌÃÄÁËÏÁÉÓ ÛÄÓÀÁÀÌÉÓÀÃ.

ÀÙÍÉÛÍÖËÉ ÌÏÌÓÀáÖÒÄÁÉÈ ÛÄÆÙÖÃÖËÉ ÛÄÓÀÞËÄÁËÏÁÉÓ ÌØÏÍÄ ÐÉÒÈÀ ÓÀÒÄÁËÏÁÉÓ ßÄÓÓ, ÐÉÒÏÁÄÁÓÀ ÃÀ ÛÄÙÀÅÀÈÄÁÓ ÂÀÍÓÀÆÙÅÒÀÅÓ ÓÀØÀÒÈÅÄËÏÓ ÐÒÄÆÉÃÄÍÔÉ.

ÌÖáËÉ # 10 - ÓÀßÀÒÌÏÄÁÉÓ, ÃÀßÄÓÄÁÖËÄÁÄÁÉÓÀ ÃÀ ÏÒÂÀÍÉÆÀÝÉÄÁÉÓ ÌÏÍÀßÉËÄÏÁÀ ÓÏÝÉÀËÖÒ-ÐÏËÉÔÉÊÖÒÉ ÏÁÉÄØÔÄÁÉÓÀ ÃÀ ÓÐÏÒÔÖËÉ ÍÀÂÄÁÏÁÄÁÉÓ ÌÛÄÍÄÁËÏÁÉÓ ÃÀ×ÉÍÀÍÓÄÁÉÓ, ÌÏßÚÏÁÉËÏÁÉÓ ÛÄÞÄÍÉÓÀ ÃÀ ÛÄÍÀáÅÉÓ ÓÀØÌÄÛÉ
ÓÀßÀÒÌÏÄÁÓ, ÃÀßÄÓÄÁÖËÄÁÄÓÀ ÃÀ ÏÒÂÀÍÉÆÀÝÉÄÁÓ, ÓÀÊÖÈÒÄÁÉÓ ÃÀ ÌÄÖÒÍÄÏÁÒÉÏÁÉÓ ×ÏÒÌÉÓ ÌÉÖáÄÃÀÅÀÃ, Ö×ËÄÁÀ ÀØÅÈ ÂÀÉÙÏÍ ÈÀÍáÀ ÛÄÆÙÖÃÖËÉ ÛÄÓÀÞËÄÁËÏÁÉÓ ÌØÏÍÄ ÐÉÒÈÀÈÅÉÓ ÂÀÍÊÖÈÅÍÉËÉ ÓÏÝÉÀËÖÒ-ÊÖËÔÖÒÖËÉ ÏÁÉÄØÔÄÁÉÓ ÃÀ ÓÐÏÒÔÖËÉ ÍÀÂÄÁÏÁÄÁÉÓ ÌÛÄÍÄÁËÏÁÉÓ, ÌÏßÚÏÁÉËÏÁÉÓ ÛÄÞÄÍÉÓÀ ÃÀ ÛÄÍÀáÅÉÓ ÌÉÆÍÉÈ. ÄÓ ÈÀÍáÀ ÀÒ ÉÁÄÂÒÄÁÀ ÌÏØÌÄÃÉ ÊÀÍÏÍÌÃÄÁËÏÁÉÓ ÛÄÓÀÁÀÌÉÓÀÃ.

ÌÖáËÉ # 11 - ÛÄÆÙÖÃÖËÉ ÛÄÓÀÞËÄÁËÏÁÉÓ ÌØÏÍÄ ÐÉÒÈÀ ÓÏÝÉÀËÖÒ - ÓÀÚÏ×ÀÝáÏÅÒÄÁÏ ÌÏÌÓÀáÖÒÄÁÀ
ÛÄÆÙÖÃÖËÉ ÛÄÓÀÞËÄÁËÏÁÉÓ ÌØÏÍÄ ÐÉÒÈÀ ÓÏÝÉÀËÖÒ-ÓÀÚÏ×ÀÝáÏÅÒÄÁÏ ÌÏÌÓÀáÖÒÄÁÀ, ÌÀÈ ÛÏÒÉÓ ÓÖÒÓÀÈ-ÓÀÍÏÅÀÂÉÈÀ ÃÀ ÓÀáÀËáÏ ÌÏáÌÀÒÄÁÉÓ ÓÀÂÍÄÁÉÈ ÖÆÒÖÍÅÄËÚÏ×À, ÊÏÌÖÍÀËÖÒÉ ÃÀ ÓáÅÀ ÓÀáÉÓ ÌÏÌÓÀáÖÒÄÁÀ áÏÒÝÉÄËÃÄÁÀ ÀÃÂÉËÏÁÒÉÅÉ ÈÅÉÈÌÌÀÒÈÅÄËÏÁÉÓÀ ÃÀ ÌÌÀÒÈÅÄËÏÁÉÓ ÏÒÂÀÍÏÄÁÉÓ ÌÉÄÒ ÂÀÍÓÀÆÙÅÒÖËÉ ßÄÓÉÈÀ ÃÀ ÐÉÒÏÁÄÁÉÈ.

ÌÖáËÉ # 12 - ÛÄÙÀÅÀÈÄÁÉ ÉÌ ÓÀßÀÒÌÏÄÁÉÓÀ ÃÀ ÏÒÂÀÍÉÆÀÝÉÄÁÉÓÀÈÅÉÓ, ÒÏÌËÄÁÉÝ ÛÄÆÙÖÃÖËÉ ÛÄÓÀÞËÄÁËÏÁÉÓ ÌØÏÍÄ ÐÉÒÈÀÈÅÉÓ ÀßÀÒÌÏÄÁÄÍ ÓÀØÏÍÄËÓÀ ÃÀ ÔÄØÍÉÊÖÒ ÓÀÛÖÀËÄÁÄÁÓ
ÉÌ ÓÀßÀÒÌÏÄÁÓÀ ÃÀ ÏÒÂÀÍÉÆÀÝÉÄÁÓ, ÒÏÌËÄÁÉÝ ÛÄÆÙÖÃÖËÉ ÛÄÓÀÞËÄÁËÏÁÉÓ ÌØÏÍÄ ÐÉÒÈÀÈÅÉÓ ÀßÀÒÌÏÄÁÄÍ ÓÀÌÒÄßÅÄËÏ ÓÀØÏÍÄËÓ, ÓÐÄÝÉÀËÖÒ ÔÄØÍÉÊÖÒ ÃÀ ÓáÅÀ ÓÀÛÖÀËÄÁÄÁÓ ÃÀ ÓÐÄÝÉÀËÃÄÁÉÀÍ ÛÄÆÙÖÃÖËÉ ÛÄÓÀÞËÄÁËÏÁÉÓ ÌØÏÍÄ ÐÉÒÈÀ ÌÏÌÓÀáÖÒÄÁÉÓ Ó×ÄÒÏÛÉ, ÖßÄÓÃÄÁÀÈ ÛÄÙÀÅÀÈÄÁÉ ÓÀØÀÒÈÅÄËÏÓ ÊÀÍÏÍÌÃÄÁËÏÁÉÈ ÂÀÈÅÀËÉÓßÉÍÄÁÖËÉ ßÄÓÉÈÀ ÃÀ ÐÉÒÏÁÄÁÉÈ.

ÈÀÅÉ # 3 - ÛÄÆÙÖÃÖËÉ ÛÄÓÀÞËÄÁËÏÁÉÓ ÌØÏÍÄ ÐÉÒÈÀ ÓÀÌÄÃÉÝÉÍÏ, ÐÒÏ×ÄÓÉÖËÉ ÃÀ ÓÏÝÉÀËÖÒÉ ÒÄÀÁÉËÉÔÀÝÉÀ

ÌÖáËÉ # 13 - ÛÄÆÙÖÃÖËÉ ÛÄÓÀÞËÄÁËÏÁÉÓ ÌØÏÍÄ ÐÉÒÈÀ ÓÀÌÄÃÉÝÉÍÏ, ÐÒÏ×ÄÓÉÖËÉ ÃÀ ÓÏÝÉÀËÖÒÉ ÒÄÀÁÉËÉÔÀÝÉÉÓ ÓÀáÄËÌßÉ×ÏÄÁÒÉÅÉ ÖÆÒÖÍÅÄËÚÏ×À
ÓÀáÄËÌßÉ×Ï ÏÒÂÀÍÉÆÀÝÉÀÓ ÖßÄÅÓ ÃÀ áÄËÓ ÖßÚÏÁÓ ÛÄÆÙÖÃÖËÉ ÛÄÓÀÞËÄÁËÏÁÉÓ ÌØÏÍÄ ÐÉÒÈÀ ÓÀÌÄÃÉÝÉÍÏ, ÐÒÏ×ÄÓÉÖËÉ ÃÀ ÒÄÀÁÉËÉÔÀÝÉÉÓ ÓÉÓÔÄÌÉÓ ÜÀÌÏÚÀËÉÁÄÁÀÓÀ ÃÀ ÂÀÍÅÉÈÀÒÄÁÀÓ, ÒÀÝ ßÀÒÌÏÀÃÂÄÍÓ ÏÒÂÀÍÉÆÌÉÓ ÃÀÒÙÅÄÖËÉ ÀÍ ÃÀÊÀÒÂÖËÉ ×ÖÍØÝÉÄÁÉÓ, ÈÅÉÈÌÏÌÓÀáÖÒÄÁÉÓ, ÓáÅÀÃÀÓÀáÅÀÂÅÀÒÉ ÐÒ×ÄÓÉÖËÉ ÓÀØÌÉÀÍÏÁÉÓ ÖÍÀÒÉÓ ÀÙÃÂÄÍÉÓÀ ÃÀ ÊÏÌÐÄÍÓÀÝÉÉÓÀÈÅÉÓ ÂÀÌÉÆÍÖË ÙÏÍÉÓÞÉÄÁÀÈÀ ÊÏÌÐËÄØÓÓ, ÀÂÒÄÈÅÄ ÓÀÛÖÀËÄÁÀÓ ÀÞËÄÅÓ ÛÄÆÙÖÃÖËÉ ÛÄÓÀÞËÄÁËÏÁÉÓ ÌØÏÍÄ ÐÉÒÄÁÓ ÉÝáÏÅÒÏÍ ÓÒÖË×ÀÓÏÅÍÀà ÃÀ ÖÆÒÖÍÅÄËÚÏÍ ÈÀÅÉÀÍÈÉ Ö×ËÄÁÄÁÉÓÀ ÃÀ ÐÏÔÄÍÝÉÖÒÉ ÛÄÓÀÞËÄÁÏÁÄÁÉÓ ÒÄÀËÉÆÀÝÉÀ.

ÓÀáÄËÌßÉ×Ï À×ÉÍÀÍÓÄÁÓ ÃÀ ÏÒÂÀÂÉÆÀÝÉÀÓ ÖßÄÅÓ ÓÀÌÄÝÍÉÄÒÏ ÊÅËÄÅÀÓÀ ÃÀ ÓÐÄÝÉÀËÉÓÔÄÁÉÓ ÌÏÌÆÀÃÄÁÀÓ ÓÀÌÄÃÉÝÉÍÏ, ÐÒÏ×ÄÓÉÖËÉ ÃÀ ÓÏÝÉÀËÖÒÉ ÒÄÀÁÉËÉÔÀÝÉÉÓ ÛÄÓÀ×ÄÒÉÓ ÐÒÏ×ÉËÀØÔÉÊÖÒ ÙÏÍÉÓÞÉÄÁÀÈÀ ÂÀÍáÏÒÝÉÄËÄÁÉÓ Ó×ÄÒÏÛÉ.

ÌÖáËÉ # 14 - ÛÄÆÙÖÃÖËÉ ÛÄÓÀÞËÄÁËÏÁÉÓ ÌØÏÍÄ ÐÉÒÈÀ ÒÄÀÁÉËÉÔÀÝÉÉÓ ÉÍÃÉÅÉÃÖÀËÖÒÉ ÐÒÏÂÒÀÌÀ
ÛÄÆÙÖÃÖËÉ ÛÄÓÀÞËÄÁËÏÁÉÓ ÌØÏÍÄ ÐÉÒÈÀ ÓÀÌÄÃÉÝÉÍÏ, ÐÒÏ×ÄÓÉÖËÉ ÃÀ ÓÏÝÉÀËÖÒÉ ÒÄÀÁÉËÉÔÀÝÉÀ áÏÒÝÉÄËÃÄÁÀ ÒÄÀÁÉËÉÔÀÝÉÉÓ ÉÍÅÀËÉÃÖÒÉ ÐÒÏÂÒÀÌÉÈ, ÒÀÝ ÂÀÍÉÓÀÆÙÅÒÄÁÀ ÓÀÀÌÉÓÏà Ö×ËÄÁÀÌÏÓÉËÉ ÓÀáÄËÌßÉ×Ï ÏÒÂÀÍÏÄÁÉÓ ÌÉÄÒ ÌÏßÚÏÁÉË ÓÀÌÄÃÉÝÉÍÏ-ÓÏÝÉÀËÖÒÉ ÄØÓÐÄÒÔÉÆÉÓ ÓÀ×ÖÞÅÄËÆÄ.

ÛÄÆÙÖÃÖËÉ ÛÄÓÀÞËÄÁËÏÁÉÓ ÌØÏÍÄ ÐÉÒÈÀÈÅÉÓ ÒÄÊÏÌÄÍÃÄÁÖË ÒÄÀÁÉËÉÔÀÝÉÉÓ ÉÍÅÀËÉÃÖÒ ÐÒÏÂÒÀÌÀÛÉ ÂÀÍÉÓÀÆÙÅÒÄÁÀ ÓÀÒÄÀÁÉËÉÔÀÝÉÏ ÙÏÍÉÓÞÉÄÁÄÁÉÓ ÊÏÍÊÒÄÔÖËÉ ÌÏÝÖËÏÁÀ-ÓÀáÄÏÁÀÍÉ ÃÀ ÅÀÃÄÁÉ, ÀÂÒÄÈÅÄ ÓÏÝÉÀËÖÒÉ ÃÀáÌÀÒÄÁÉÓ ÓÀáÄÏÁÀÍÉ.


ÌÖáËÉ # 15 - ÒÄÀÁÉËÉÔÀÝÉÉÓ ÉÍÃÉÅÉÃÖÀËÖÒÉ ÐÒÏÂÒÀÌÄÁÉÓ ÛÄÓÒÖËÄÁÉÓ ÓÀÅÀËÃÄÁÖËÏÁÀ
ÛÄÆÙÖÃÖËÉ ÛÄÓÀÞËÄÁËÏÁÉÓ ÌØÏÍÄ ÐÉÒÈÀ ÒÄÀÁÉËÉÔÀÝÉÉÓ ÉÍÃÉÅÉÃÖÀËÖÒÉ ÐÒÏÂÒÀÌÀ ßÀÒÌÏÀÃÂÄÍÓ ÃÏÊÖÌÄÍÔÓ, ÒÏÌËÉÓ ÛÄÓÒÖËÄÁÀ ÓÀÅÀËÃÄÁÖËÏÀ ÛÄÓÀÁÀÌÉÓÉ ÓÀáÄËÌßÉ×Ï ÃÀ ÓáÅÀ ÓÀßÀÒÌÏÄÁÉÓ, ÃÀßÄÓÄÁÖËÄÁÄÁÉÓÀ ÃÀ ÏÒÂÀÍÉÆÀÝÉÄÁÉÓÀÈÅÉÓ.

ÌÖáËÉ # 16 - ÛÄÆÙÖÃÖËÉ ÛÄÓÀÞËÄÁËÏÁÉÓ ÌØÏÍÄ ÐÉÒÈÀ ÓÀÒÄÀÁÉËÉÔÀÝÉÏ ÃÀßÄÓÄÁÖËÄÁÄÁÉ
ÓÀáÄËÌßÉ×Ï áÄËÉÓÖ×ËÄÁÉÓ ÖÌÀÙËÄÓÉ, ÀÃÂÉËÏÁÒÉÅÉ ÈÅÉÈÌÌÀÒÈÅÄËÏÁÉÓÀ ÃÀ ÌÌÀÒÈÅÄËÏÁÉÓ ÏÒÂÀÍÏÄÁÉ, ÛÄÆÙÖÃÖËÉ ÛÄÓÀÞËÄÁËÏÁÉÓ ÌØÏÍÄ ÐÉÒÈÀ ÓÀÒÄÀÁÉËÉÔÀÝÉÏ ÃÀáÌÀÒÄÁÉÓ ÌÏÈáÏÅÍÄÁÉÓÀ ÃÀ ÀÃÂÉËÏÁÒÉÅÉ ÐÉÒÏÁÄÁÉÓ ÛÄÓÀÁÀÌÉÓÀÃ, ØÌÍÉÀÍ ÓÀÒÄÀÁÉËÉÔÀÝÉÏ, ÌÀÈ ÛÏÒÉÓ ÓÀÌÄÝÍÉÄÒÏ-ÓÀßÀÒÌÏÏ ÝÄÍÔÒÄÁÉÓ ØÓÄËÓ, ÀÙÃÂÄÍÉÈÉ ÌÊÖÒÍÀËÏÁÉÓ ÂÀÍÚÏ×ÉËÄÁÄÁÓ ÀÌÁÖËÀÔÏÒÉÖË ÃÀ ÓÔÀÝÉÏÍÀËÖÒ ÓÀÓßÀÅËÏ-ÐÒÏ×ÉËÀØÔÉÊÖÒ ÃÀßÄÓÄÁÖËÄÁÄÁÛÉ; ÓÐÄÝÉÀËÖÒ ÓÀÓßÀÅËÏ-ÀÙÌÆÒÃÄËÏÁÉÈ ÃÀ ÓÀÍÀÔÏÒÉÖËÓÀÊÖÒÏÒÔÏ ÃÀßÄÓÄÁÖËÄÁÄÁÓ, ÓÀßÀÒÌÏÄÁÓÀ ÃÀ ÛÄÆÙÖÃÖËÉ ÛÄÓÀÞËÄÁËÏÁÉÓ ÌØÏÍÄ ÐÉÒÈÀ ÓÏÝÉÀËÖÒ-ÓÀÚÏ×ÀÝáÏÅÒÄÁÏ ÌÏÌÓÀáÖÒÄÁÉÓ ÃÀßÄÓÄÁÖËÄÁÄÁÓ.

ÈÀÅÉ # 4 - ÛÄÆÙÖÃÖËÉ ÛÄÓÀÞËÄÁËÏÁÉÓ ÌØÏÍÄ ÐÉÒÈÀ ÂÀÍÀÈËÄÁÀ ÃÀ ÐÒÏ×ÄÓÉÖËÉ ÌÏÌÆÀÃÄÁÀ

ÌÖáËÉ # 17 - ÛÄÆÙÖÃÖËÉ ÛÄÓÀÞËÄÁËÏÁÉÓ ÌØÏÍÄ ÐÉÒÈÀ ÂÀÍÀÈËÄÁÉÓÀ ÃÀ ÐÒÏ×ÄÓÉÖËÉ ÌÏÌÆÀÃÄÁÉÓ ÐÉÒÏÁÄÁÉÓ ÖÆÒÖÍÅÄËÚÏ×À, ÀÌ ÊÀÔÄÂÏÒÉÉÓ ÁÀÅÛÅÈÀ ÓÊÏËÀÌÃÄËÉ ÀÙÆÒÃÀ
ÛÄÆÙÖÃÖËÉ ÛÄÓÀÞËÄÁËÏÁÉÓ ÌØÏÍÄ ÐÉÒÄÁÓ ÓÀáÄËÌßÉ×Ï ÖØÌÍÉÓ ÀÖÝÉËÄÁÄË ÐÉÒÏÁÄÁÓ ÂÀÍÀÈËÄÁÉÓÀ ÃÀ ÐÒÏ×ÄÓÉÖËÉ ÌÏÌÆÀÃÄÁÉÓÀÈÅÉÓ.

ÂÀÍÀÈËÄÁÉÓ ÏÒÂÀÍÏÄÁÉ ãÀÍÌÒÈÄËÏÁÉÓ ÃÀÝÅÉÓÀ ÃÀ ÓÏÝÉÀËÖÒÉ ÖÆÒÖÍÅÄËÚÏ×ÉÓ ÏÒÂÀÍÄÏÁÈÀÍ ÄÒÈÀà ÅÀËÃÄÁÖËÍÉ ÀÒÉÀÍ ÖÆÒÖÍÅÄËÚÏÍ ÀÌ ÊÀÔÄÂÏÒÉÉÓ ÁÀÅÛÅÈÀ ÓÊÏËÀÌÃÄËÉ ÃÀ ÓÊÏËÉÓ ÂÀÒÄÛÄ ÀÙÆÒÃÀ ÌÀÈÈÅÉÓ ãÄÒÏÅÀÍÉ ÓÀÒÄÀÁÉËÉÔÀÝÉÏ ÃÀáÌÀÒÄÁÉÓ ÂÀßÄÅÉÓ áÄËÓÀÚÒÄËÉ ÛÄÓÀÞËÄÁËÏÁÄÁÉÓ ÛÄØÌÍÉÓ ÌÉÆÍÉÈ, ÀÂÒÄÈÅÄ ÛÄÆÙÖÃÖËÉ ÛÄÓÀÞËÄÁËÏÁÉÓ ÌØÏÍÄ ÐÉÒÈÀÈÅÉÓ ÓÀÛÖÀËÏ-ÓÐÄÝÉÀËÖÒÉ ÃÀ ÖÌÀÙËÄÓÉ ÂÀÍÀÈËÄÁÉÓ ÌÉÙÄÁÀ ÒÄÀÁÉËÉÔÀÝÉÉÓ ÉÍÃÉÅÉÃÖÀËÖÒÉ ÐÒÏÂÒÀÌÉÓ ÛÄÓÀÁÀÌÉÓÀÃ.

ÌÖáËÉ # 18 - ÛÄÆÙÖÃÖËÉ ÛÄÓÀÞËÄÁËÏÁÉÓ ÌØÏÍÄ ÐÉÒÈÀ ÆÏÂÀÃÉ ÓÀÛÖÀËÏ, ÓÀÛÖÀËÏ ÓÐÄÝÉÀËÖÒÉ ÃÀ ÖÌÀÙËÄÓÉ ÂÀÍÀÈËÄÁÀ, ÀÌ ÊÀÔÄÂÏÒÉÉÓ ÁÀÅÛÅÈÀ ÛÉÍ ÀÙÆÒÃÀ ÃÀ ÓßÀÅËÄÁÀ
ÛÄÆÙÖÃÖËÉ ÛÄÓÀÞËÄÁËÏÁÉÓ ÌØÏÍÄ ÐÉÒÄÁÉ ÆÏÂÀà ÓÀÛÖÀËÏ, ÓÀÛÖÀËÏ-ÓÐÄÝÉÀËÖÒ ÃÀ ÖÌÀÙËÄÓ ÂÀÍÀÈËÄÁÀÓ ÉÙÄÁÄÍ ÆÏÂÀà ÓÀÓßÀÅËÏ ÃÀßÄÓÄÁÖËÄÁÄÛÉ, ÓÀàÉÒÏÄÁÉÓÀÓ-ÛÄÓÀÁÀÌÉÓ ÓÐÄÝÉÀËÖÒ ÓÀÓßÀÅËÏ ÃÀßÄÓÄÁÖËÄÁÄÛÉ.

ÓÀÓßÀÅËÏ ÌÄÝÀÃÉÍÄÏÁÉÓ ÏÒÂÀÍÉÆÄÁÀ áÃÄÁÀ ÀÂÒÄÈÅÄ ÉÌ ÊÀÔÄÂÏÒÉÉÓ ÁÀÅÛÅÈÀÈÅÉÓ, ÒÏÌËÄÁÉÝ ÌÊÖÒÍÀËÏÁÄÍ ÓÀÌÊÖÒÍÀËÏ-ÐÒÏ×ÉËÀØÔÉÊÖÒÉ ÃÀßÄÓÄÁÖËÄÁÄÁÉÓ ÓÔÀÝÉÏÍÀÒÄÁÛÉ ÀÍ ÓÀÒÄÀÁÉËÉÔÀÝÉÏ ÃÀßÄÓÄÁÖËÄÁÄÁÛÉ.

ÈÖ ÛÄÖÞËÄÁÄËÉÀ ÀÌ ÊÀÔÄÂÏÒÉÉÓ ÁÀÅÛÅÈÀ ÀÙÆÒÃÀ ÃÀ ÓßÀÅËÄÁÀ ÆÏÂÀà ÀÍ ÓÐÄÝÉÀËÖÒ ÓÊÏËÀÌÃÄË ÓÀÓßÀÅËÏ ÃÀßÄÓÄÁÖËÄÁÄÁÛÉ, ÌÛÏÁËÄÁÉÓ ÓÖÒÅÉËÉÓ ÛÄÓÀÁÀÌÉÓÀÃ, ÌÀÈÉ ÀÙÆÒÃÀ ÃÀ ÓßÀÅËÄÁÀ áÃÄÁÀ ÏãÀáÛÉ. ÀÌÀÓÈÀÍ, ÄÒÈ-ÄÒÈÉ ÌÛÏÁËÉÓ ÀÍ ÌÉÓÉ ÛÄÌÝÅËÄËÉ ÐÉÒÉÓ ÌÀÔÄÒÉÀËÖÒÉ ÖÆÒÖÍÅÄËÚÏ×À ÃÀ ÛÄÙÀÅÀÈÄÁÉ ÂÀÍÉÓÀÆÙÅÒÄÁÀ ÓÀØÀÒÈÅÄËÏÓ ÊÀÍÏÍÌÃÄÁËÏÁÉÈ.

ÛÄÓÀÁÀÌÉÓÉ ÓÀÓßÀÅËÏ-ÀÙÌÆÒÃÄËÏÁÉÈÉ ÃÀßÄÓÄÁÖËÄÁÄÁÉ ÃÀáÌÀÒÄÁÀÓ ÖßÄÅÄÍ ÌÛÏÁËÄÁÓ ÀÍ ÌÀÈ ÛÄÌÝÅËÄË ÐÉÒÄÁÓ ÀÌ ÊÀÔÄÂÏÒÉÉÓ ÁÀÅÛÅÈÀ ÛÉÍ ÓßÀÅËÄÁÀÛÉ. ÀÌ ÊÀÔÄÂÏÒÉÉÓ ÁÀÅÛÅÈÀ ÚÏÅÄËÌáÒÉÅÉ ÃÀ äÀÒÌÏÍÉÖËÉ ÂÀÍÅÉÈÀÒÄÁÉÓ, ÌÀÈÈÅÉÓ ÓÀÆÏÂÀÃÏÄÁÒÉÅÉ ÀØÔÉÖÒÏÁÉÓ, ÛÒÏÌÉÓ ÉÍÔÄÒÄÓÉÓ ÜÀÍÄÒÂÅÉÓ, áÄËÏÅÍÄÁÀÓÈÀÍ, ÓÐÏÒÔÈÀÍ ÃÀÀáËÏÄÁÉÓ ÌÉÆÍÉÈ ÂÀÍÀÈËÄÁÉÓÀ ÃÀ ÓáÅÀ ÓÀáÄËÌßÉ×Ï ÏÒÂÀÍÏÄÁÉ ÅÀËÃÄÁÖËÉ ÀÒÉÀÍ ÖÆÒÖÍÅÄËÚÏÍ ÀÌ ÊÀÔÄÂÏÒÉÉÓ ÓÊÏËÉÓÂÀÒÄÛÄ ÀÙÆÒÃÉÓ ÓÀÈÀÍÀÃÏ ÏÒÂÀÍÉÆÀÝÉÀ. ÓÔÀÝÉÏÍÀÒÖË ÃÀßÄÓÄÁÖËÄÁÄÁÛÉ áÀÍÂÒÞËÉÅÀà /ÀÒÀÌÖÃÌÉÅÀÃ/ ÌÚÏ×É ÀÌ ÊÀÔÄÂÏÒÉÉÓ ÁÀÅÛÅÄÁÉÓÀÈÅÉÓ ÀÙÍÉÛÍÖËÌÀ ÃÀßÄÓÄÁÖËÄÁÄÁÌÀ ÖÍÃÀ ÖÆÒÖÍÅÄËÚÏÍ ÖßÚÅÄÔÉ ÀÙÆÒÃÀ ÃÀ ÓßÀÅËÄÁÀ ÓÏÝÉÀËÖÒ-ÓÀÚÏ×ÀÝáÏÅÒÄÁÏ ÃÀ ÛÒÏÌÉÈ ÀÃÀÐÔÀÝÉÀÓÈÀÍ ÏÒÂÀÍÖËÉ ÊÀÅÛÉÒÉÈ.

ÌÖáËÉ # 19 - ÛÄÆÙÖÃÖËÉ ÛÄÓÀÞËÄÁËÏÁÉÓ ÌØÏÍÄ ÐÉÒÈÀ ÐÒÏ×ÄÓÉÖËÉ ÌÏÌÆÀÃÄÁÀ ÃÀ ÊÅÀËÉ×ÉÊÀÝÉÉÓ ÀÌÀÙËÄÁÀ
ÛÄÆÙÖÃÖËÉ ÛÄÓÀÞËÄÁËÏÁÉÓ ÌØÏÍÄ ÐÉÒÈÀ ÐÒÏ×ÄÓÉÖË ÌÏÌÆÀÃÄÁÀÓ ÃÀ ÊÅÀËÉ×ÉÊÀÝÉÉÓ ÀÌÀÙËÄÁÀÓ ÒÄÀÁÉËÉÔÀÝÉÉÓ ÉÍÃÉÅÉÃÖÀËÖÒÉ ÐÒÏÂÒÀÌÄÁÉÓ ÛÄÓÀÁÀÌÉÓÀà ÀáÏÒÝÉÄËÄÁÄÍ ÓÐÄÝÉÀËÉÆÄÁÖËÉ ÀÍ ÆÏÂÀÃÉ ÔÉÐÉÓ ÓÀÓßÀÅËÏ ÃÀßÄÓÄÁÖËÄÁÄÁÉ, ÓÀßÀÒÌÏÄÁÉ ÃÀ ÏÒÂÀÍÉÆÀÝÉÄÁÉ ÓÏÝÉÀËÖÒÉ ÃÀáÌÀÒÄÁÉÓ ÏÒÂÀÍÏÄÁÈÀÍ ÄÒÈÀÃ. ÛÄÆÙÖÃÖËÉ ÛÄÓÀÞËÄÁËÏÁÉÓ ÌØÏÍÄ ÐÉÒÈÀ ÌÀÔÄÒÉÀËÖÏÒÉ ÖÆÒÖÍÅÄËÚÏ×À ÐÏ×ÄÓÉÖËÉ ÌÏÌÆÀÃÄÁÉÓÀ ÃÀ ÊÅÀËÉ×ÉÊÀÝÉÉÓ ÀÌÀÙËÄÁÉÓ ÐÄÒÉÏÃÛÉ áÃÄÁÀ ÓÀØÀÒÈÅÄËÏÓ ÊÀÍÏÍÌÃÄÁËÏÁÉÈ ÂÀÍÓÀÆÙÅÒÖËÉ ßÄÓÉÈÀ ÃÀ ÐÉÒÏÁÄÁÉÈ.

ÌÖáËÉ # 20 - ÛÄÆÙÖÃÖËÉ ÛÄÓÀÞËÄÁËÏÁÉÓ ÌØÏÍÄ ÐÉÒÈÀ ÂÀÍÀÈËÄÁÉÓ, ÐÒÏ×ÄÓÉÖËÉ ÌÏÌÆÀÃÄÁÉÓÀ ÃÀ ÊÅÀËÉ×ÉÊÀÝÉÉÓ ÀÌÀÙËÄÁÉÓ ×ÏÒÌÄÁÉ
ÛÄÆÙÖÃÖËÉ ÛÄÓÀÞËÄÁËÏÁÉÓ ÌØÏÍÄ ÐÉÒÈÀ ÂÀÍÀÈËÄÁÀ,ÐÒÏ×ÄÓÉÖËÉ ÌÏÌÆÀÃÄÁÀ ÃÀ ÊÅÀËÉ×ÉÊÀÝÉÉÓ ÀÌÀÙËÄÁÀ áÏÒÝÉÄËÃÄÁÀ ÓáÅÀÃÀÓáÅÀ ×ÏÒÌÉÈ, ÌÀÈ ÛÏÒÉÓ ÃÀÓßÒÄÁÖËÀÃ, ÃÀÖÓßÒÄÁËÀÃ, ÄØÓÔÄÒÍÀÃ, ÓÐÄÝÉÀËÖÒ ãÂÖ×ÄÁÛÉ, ÊËÀÓÄÁÛÉ ÓßÀÅËÄÁÉÓ ÂÆÉÈÀ ÃÀ ÉÍÅÀËÉÃÖÒÉ ÓÀÓßÀÅËÏ ÂÄÂÌÉÈ, ÛÉÍ ÓßÀÅËÄÁÉÓ ÜÀÈÅËÉÈ.

ÈÀÅÉ # 5 - ÛÄÆÙÖÃÖËÉ ÛÄÓÀÞËÄÁËÏÁÉÓ ÌØÏÍÄ ÐÉÒÈÀ ÛÒÏÌÀ

ÌÖáËÉ # 21 - ÛÄÆÙÖÃÖËÉ ÛÄÓÀÞËÄÁËÏÁÉÓ ÌØÏÍÄ ÐÉÒÈÀ ÛÒÏÌÉÓ Ö×ËÄÁÄÁÉÓ ÒÄÀËÉÆÀÝÉÀ
ÛÄÆÙÖÃÖËÉ ÛÄÓÀÞËÄÁËÏÁÉÓ ÌØÏÍÄ ÐÉÒÄÁÓ, ÈÀÅÉÀÍÈÉ ÛÄÌÏØÌÄÃÄÁÉÈÉ ÃÀ ÓÀßÀÒÌÏÏ ÛÄÓÀÞËÄÁËÏÁÄÁÉÓ ÒÄÀËÉÆÀÝÉÉÓ ÌÉÆÍÉÈ ÃÀ ÒÄÀÁÉËÉÔÀÝÉÉÓ ÉÍÅÀËÉÃÖÒÉ ÐÒÏÂÒÀÌÉÓ ÛÄÓÀÁÀÌÉÓÀÃ, Ö×ËÄÁÀ ÀØÅÈ ÉÌÖÛÀÏÍ ÛÒÏÌÉÓ ÜÅÄÖËÄÁÒÉÅÉ ÐÉÒÏÁÄÁÉÓ ÓÀßÀÒÌÏÄÁÛÉ, ÃÀßÄÓÄÁÖËÄÁÄÁÓÀ ÃÀ ÏÒÂÀÍÉÆÀÝÉÄÁÛÉ ÓÀÊÖÈÒÄÁÉÓÀ ÃÀ ÌÄÖÒÍÄÏÁÉÓ ×ÏÒÌÉÓ ÌÉÖáÄÃÀÅÀÃ, ÓÐÄÝÉÀËÉÆÄÁÖË ÓÀßÀÒÌÏÄÁÛÉ, ÓÀÀÌØÒÏÄÁÓÀ ÃÀ ÖÁÍÄÁÆÄ, ÓÀÃÀÝ ÂÀÌÏÉÚÄÍÄÁÀ ÛÄÆÙÖÃÖËÉ ÛÄÓÀÞËÄÁËÏÁÉÓ ÌØÏÍÄ ÐÉÒÈÀ ÛÒÏÌÀ, ÀÂÒÄÈÅÄ ÄßÄÏÃÍÄÍ ÊÀÍÏÍÉÈ ÍÄÁÀÃÀÒÈÖË ÉÍÃÉÅÉÃÖÀËÖÒ ÃÀ ÓáÅÀ ÓÀáÉÓ ÛÒÏÌÉÈ ÓÀØÌÉÀÍÏÁÀÓ. ÃÀÖÛÅÄÁÄËÉÀ ÛÄÆÙÖÃÖËÉ ÛÄÓÀÞËÄÁËÏÁÉÓ ÌØÏÍÄ ÐÉÒÉÓÀÈÅÉÓ ÛÒÏÌÉÈÉ áÄËÛÄÊÒÖËÄÁÉÓ ÃÀÃÄÁÀÆÄ ÀÍ ÓÀÌÓáÖÒÄÁÒÉÅ ÃÀßÉÍÀÖÒÄÁÀÆÄ ÖÀÒÉÓ ÈØÌÀ, ÀÃÌÉÍÉÓÔÒÀÝÉÉÓ ÉÍÉÝÉÀÔÉÅÉÈ ÌÉÓÉ ÃÀÈáÏÅÍÀ ÀÍ ÛÄÆÙÖÃÖËÉ ÛÄÓÀÞËÄÁËÏÁÉÓ ÌØÏÍÄ ÐÉÒÉÓ ÈÀÍáÌÏÁÉÓ ÂÀÒÄÛÄ ÓáÅÀ ÓÀÌÖÛÀÏÆÄ ÂÀÃÀÚÅÀÍÀ ÛÄÆÙÖÃÖËÉ ÛÄÓÀÞËÄÁËÏÁÉÓ ÌØÏÍÄ ÐÉÒÏÁÉÓ ÌÏÔÉÅÉÈ, ÂÀÒÃÀ ÉÌ ÛÄÌÈáÅÄÅÄÁÉÓÀ, ÒÏÝÀ ÓÀÌÄÃÉÝÉÍÏ-ÓÏÝÉÀËÖÒÉ ÄØÓÐÄÒÔÉÆÉÓ ÃÀÓÊÅÍÉÈ ÌÉÓ ãÀÍÌÒÈÄËÏÁÀÓ ÅÍÄÁÓ ÐÒÏ×ÄÓÉÖËÉ ÌÏÅÀËÄÏÁÉÓ ÛÄÓÒÖËÄÁÀ ÀÍ ÓÀÛÉÛÒÏÄÁÀ ÄØÌÍÄÁÀ ÓáÅÀ ÐÉÒÈÀ ãÀÍÌÒÈÄËÏÁÀÓÀ ÃÀ ÛÒÏÌÉÓ ÖÓÀ×ÒÈáÏÄÁÀÓ.

ÌÖáËÉ # 22 - ÛÄÆÙÖÃÖËÉ ÛÄÓÀÞËÄÁËÏÁÉÓ ÌØÏÍÄ ÐÉÒÈÀ ÛÒÏÌÉÓ ÐÉÒÏÁÄÁÉ
ÓÀßÀÒÌÏÄÁÛÉ, ÃÀßÄÓÄÁÖËÄÁÄÓÀ ÃÀ ÏÒÂÀÍÉÆÀÝÉÄÁÛÉ ÃÀÓÀØÌÄÁÖË ÛÄÆÙÖÃÖËÉ ÛÄÓÀÞËÄÁËÏÁÉÓ ÌØÏÍÄ ÐÉÒÈÀÈÅÉÓ ÒÄÀÁÉËÉÔÀÝÉÉÓ ÉÍÃÉÅÉÃÖÀÃÖÒÉ ÐÒÏÂÒÀÌÉÓ ÛÄÓÀÁÀÌÉÓÀÃ ÉØÌÍÄÁÀ ÛÒÏÌÉÓ ÓÀÈÀÍÀÃÏ ÐÉÒÏÁÄÁÉ.

ÊÏËÄØÔÉÖÒÉ ÃÀ ÉÍÃÉÅÉÃÖÀËÖÒÉ ÛÒÏÌÉÈÉ áÄËÛÄÊÒÖËÄÁÄÁÉÈ ÃÀÃÂÄÍÉËÉ ÛÒÏÌÉÓ ÐÉÒÏÁÄÁÉ, ÌÀÈ ÛÏÒÉÓ ÛÒÏÌÉÓ ÀÍÀÆÙÀÖÒÄÁÀ, ÓÀÌÖÛÀÏ ÃÀ ÃÀÓÅÄÍÄÁÉÓ ÃÒÏÉÓ ÒÄÑÉÌÉ, ßËÉÖÒÉ ÃÀ ÃÀÌÀÔÄÁÉÈÉ ÛÅÄÁÖËÄÁÄÁÉÓ áÀÍÂÒÞËÉÅÏÁÀ ÀÍ ÖÍÃÀ ÀÖÀÒÄÓÄÁÃÄÓ ÀÍ ÆÙÖÃÀÅÃÄÓ ÛÄÆÙÖÃÖËÉ ÛÄÓÀÞËÄÁËÏÁÉÓ ÌØÏÍÄ ÐÉÒÈÀ ÌÃÂÏÌÀÒÄÏÁÀÓÀ ÃÀ Ö×ËÄÁÄÁÓ ÓáÅÀ ÌÖÛÀÊÄÁÈÀÍ ÛÄÃÀÒÄÁÉÈ. ÓÀáÄËÌßÉ×Ï áÄËÉÓÖ×ËÄÁÉÓ ÖÌÀÙËÄÓÉ, ÀÃÂÉËÏÁÒÉÅÉ ÈÅÉÈÌÌÀÒÈÅÄËÏÁÉÓÀ ÃÀ ÌÌÀÒÈÅÄËÏÁÉÓ ÏÒÂÀÍÏÄÁÉ ÄáÌÀÒÄÁÉÀÍ ÛÉÍ ÀÍ ÉÍÃÉÅÉÃÖÀËÖÒÀà ÌÏÌÖÛÀÅÄ ÛÄÆÙÖÃÖËÉ ÛÄÓÀÞËÄÁËÏÁÉÓ ÌØÏÍÄ ÐÉÒÄÁÓ ÀÙÍÉÛÍÖËÉ ÓÀØÌÉÀÍÏÁÉÓÀÈÅÉÓ ÀÒÀÓÀÝáÏÅÒÄÁÄËÉ ÛÄÍÏÁÄÁÉÓ ÂÀÌÏÚÏ×ÀÛÉ, ÍÄÃËÄÖËÉÓ ÛÄÞÄÍÀÓÀ ÃÀ ÐÒÏÃÖØÝÉÉÓ ÂÀÓÀÙÄÁÀÛÉ.

ÛÒÏÌÉÈÉ ÃÀÓÀáÉÜÒÄÁÉÈ ÀÍ ÐÒÏ×ÄÓÉÖËÉ ÃÀÀÅÀÃÄÁÉÈ ÛÄÆÙÖÃÖËÉ ÛÄÓÀÞËÄÁËÏÁÉÓ ÌØÏÍÄ ÐÉÒÀà ÝÍÏÁÉË ÌÏØÀËÀØÄÄÁÓ ÌÉÚÄÍÄÁÖË ÆÀÒÀËÓ ÖÍÀÆÙÀÖÒÄÁÄÍ ÁÒÀËÄÖËÉ ÓÀßÀÒÌÏÄÁÉ, ÏÒÂÀÍÉÆÀÝÉÄÁÉ /ÓÀÊÖÈÒÄÁÉÓ ÃÀ ÌÄÖÒÍÄÏÁÉÓ ×ÏÒÌÉÓ ÌÉÖáÄÃÀÅÀÃ/ ÓÀØÀÒÈÅÄËÏÓ ÊÀÍÏÍÌÃÄÁËÏÁÉÈ ÂÀÈÅÀËÉÓßÉÍÄÁÖËÉ ßÄÓÉÈ.

ÌÖáËÉ # 23 - ÛÄÆÙÖÃÖËÉ ÛÄÓÀÞËÄÁËÏÁÉÓ ÌØÏÍÄ ÐÉÒÈÀ ÌÏÅÀËÄÏÁÉÓ ÛÄÙÀÅÀÈÄÁÉ ÃÀ ÖÐÉÒÀÔÄÓÏÁÀÍÉ
ÏãÀáÉÓ ßÄÅÒÓ ÀÍ ÂÀÒÄÛÄ ÐÉÒÈ, ÒÏÌËÄÁÉÝ ÖÅËÉÀÍ ÐÉÒÅÄËÉ ãÂÖ×ÉÓ ÛÄÆÙÖÃÖËÉ ÛÄÓÀÞËÄÁËÏÁÉÓ ÌØÏÍÄ ÐÉÒÄÁÓ, ÓÀßÀÒÌÏÄÁÛÉ, ÃÀßÄÓÄÁÖËÄÁÄÁÓÀ ÃÀ ÏÒÂÀÍÉÆÀÝÉÄÁÛÉ ÀØÅÈ ÛÄÙÀÅÀÈÄÁÉ /ÓÀÌÖÛÀÏ ÃÒÏÉÓ, ÃÀÓÀÅÄÍÄÁÉÓ, ÛÅÄÁÖËÄÁÉÓ ÃÀ ÓáÅÀ/ ÓÀØÀÒÈÅÄËÏÓ ÊÀÍÏÍÌÃÄÁËÏÁÉÈ ÂÀÍÓÀÆÙÅÒÖËÉ ßÄÓÉÈ.

ÈÀÅÉ # 6 - ÛÄÆÙÖÃÖËÉ ÛÄÓÀÞËÄÁËÏÁÉÓ ÌØÏÍÄ ÐÉÒÈÀ ÓÏÝÉÀËÖÒÉ ÃÀáÌÀÒÄÁÀ

ÌÖáËÉ # 24 - ÛÄÆÙÖÃÖËÉ ÛÄÓÀÞËÄÁËÏÁÉÓ ÌØÏÍÄ ÐÉÒÈÀ ÓÏÝÉÀËÖÒÉ ÃÀáÌÀÒÄÁÀ, ÓÏÝÉÀËÖÒÉ ÃÀáÌÀÒÄÁÉÓ ÓÀáÄÏÁÀÍÉ
ÛÄÆÙÖÃÖËÉ ÛÄÓÀÞËÄÁËÏÁÉÓ ÌØÏÍÄ ÐÉÒÄÁÓ ÓÏÝÉÀËÖÒÀà ÄáÌÀÒÄÁÉÀÍ ÒÏÂÏÒÝ ×ÉÍÀÍÓÄÁÉÈ /ÐÄÍÓÉÀ, ÃÀáÌÀÒÄÁÀ ÃÀ ÓáÅ./, ÉÓÄ ÔÄØÍÉÊÖÒÉ ÃÀ ÓáÅÀ ÓÀÛÖÀËÄÁÄÁÉÈ, ÌÀÈ ÛÏÒÉÓ, ÖÆÒÖÍÅÄËÚÏ×ÄÍ ÀÅÔÏÌÏÁÉËÄÁÉÈ, ÓÀÅÀÒÞÄË-ÄÔËÄÁÉÈ, ÓÀÐÒÏÈÄÆÏ-ÏÒÈÏÐÄÃÉÖËÉ ÍÀÊÄÈÏÁÄÁÉÈ, ÓÐÄÝÉÀËÖÒÉ ÛÒÉ×ÔÉÓ ÍÀÁÄàÃÉ ÂÀÌÏÝÄÌÄÁÉÈ, áÌÉÓ ÂÀÌÀÞËÉÄÒÄÁÄËÉ ÀÐÀÒÀÔÖÒÉÈ ÃÀ ÓÉÂÍÀËÉÆÀÝÉÄÁÉÈ, ÀÂÒÄÈÅÄ ÓÀÌÄÃÉÝÉÍÏ, ÓÏÝÉÀËÖÒÉ ÃÀ ÐÒÏ×ÄÓÉÖËÉ ÒÄÀÁÉËÉÔÀÝÉÉÓ ÂÀÍáÏÒÝÉÄËÄÁÉÈÀ ÃÀ ÓÀÚÏ×ÀÝáÏÅÒÄÁÏ ÌÏÌÓÀáÖÒÄÁÉÈ.

ÛÄÆÙÖÃÖËÉ ÛÄÓÀÞËÄÁËÏÁÉÓ ÌØÏÍÄ ÐÉÒÈÀ ÐÄÓÉÄÁÉÈÀ ÃÀ ÃÀáÌÀÒÄÁÉÈ ÖÆÒÖÍÅÄËÚÏ×ÉÓ ßÄÓÉ ÂÀÍÉÓÀÆÙÅÒÄÁÀ ÓÀÐÄÍÓÉÏ ÃÀ ÓÏÝÉÀËÖÒÉ ÃÀÆÙÅÄÅÉÓ ÊÀÍÏÍÌÃÄÁËÏÁÉÈ.

ÛÄÆÙÖÃÖËÉ ÛÄÓÀÞËÄÁËÏÁÉÓ ÌØÏÍÄ ÐÉÒÈÀ ÓÀÌÊÖÒÍÀËßÀÌËÏ, ÔÄØÍÉÊÖÒÉ ÃÀ ÓáÅÀ ÓÀÛÖÀËÄÁÄÁÉÈ ÖÆÒÖÍÅÄËÚÏ×À, ÀÂÒÄÈÅÄ ÓÀÚÏ×ÀÝáÏÅÒÄÁÏ ÌÏÌÓÀáÖÒÄÁÀ áÏÒÝÉÄËÃÄÁÀ Ö×ÀÓÏà ÀÍ ÛÄÙÀÅÀÈÉÀÍÉ ÐÉÒÏÁÄÁÉÈ ÓÀØÀÒÈÅÄËÏÓ ÊÀÍÏÍÌÃÍÁËÏÁÉÈ ÃÀÃÂÄÍÉËÉ ßÄÓÉÈ.

ÌÖáËÉ # 25 - ÉÍÅÀËÉÃÈÀ ÖÆÒÖÍÅÄËÚÏ×À ÔÄØÍÉÊÖÒÉ ÃÀ ÓáÅÀ ÓÀÛÖÀËÄÁÄÁÉÈ
ÛÄÆÙÖÃÖËÉ ÛÄÓÀÞËÄÁËÏÁÉÓ ÌØÏÍÄ ÐÉÒÈÀ ÖÆÒÖÍÅÄËÚÏ×À ÔÄØÍÉÊÖÒÉ ÃÀ ÓáÅÀ ÓÀÛÖÀËÄÁÄÁÉÈ áÃÄÁÀ ÒÄÀÁÉËÉÔÀÝÉÉÓ ÉÍÃÉÅÉÃÖÀËÖÒÉ ÐÒÏÂÒÀÌÉÓ ÛÄÓÀÁÀÌÉÓÀÃ, Ö×ÀÓÏà ÀÍ ÛÄÙÀÅÀÈÉÀÍÉ ÐÉÒÏÁÄÁÉÈ. ÈÖ ÓÀáÄËÌßÉ×Ï ÏÒÂÀÍÏÄÁÓ ÀÒ ÛÄÖÞËÉÀÈ ÌÉÓÝÄÍ ÛÄÆÙÖÃÖËÉ ÛÄÓÀÞËÄÁËÏÁÉÓ ÌØÏÍÄ ÐÉÒÄÁÓ ÒÄÀÁÉËÉÔÀÝÉÉÓ ÉÍÃÉÅÉÃÖÀËÖÒÉ ÐÒÏÂÒÀÌÉÈ ÂÀÈÅÀËÉÓßÉÍÄÁÖËÉ ÔÄØÍÉÊÖÒÉ ÀÍ ÓáÅÀ ÓÀÛÖÀËÄÁÀÍÉ, ÀÍ ÛÄÆÙÖÃÖËÉ ÛÄÓÀÞËÄÁËÏÁÉÓ ÌØÏÍÄ ÐÉÒÄÁÌÀ ÉÂÉ ÛÄÉÞÉÍÄÓ ÓÀÊÖÈÀÒÉ ÓÀáÓÒÄÁÉÈ, ÌÀÈ ÄÞËÄÅÀÈ ÊÏÌÐÄÍÓÀÝÉÀ ÓÀØÀÒÈÅÄËÏÓ ÊÀÍÏÍÌÃÄÁËÏÁÉÈ ÃÀÃÂÄÍÉËÉ ßÄÓÉÈ.

ÌÖáËÉ # 26 - ÛÉÍ ÌÏÌÓÀáÖÒÄÁÀ, ÛÄÆÙÖÃÖËÉ ÛÄÓÀÞËÄÁËÏÁÉÓ ÌØÏÍÄ ÐÉÒÈÀ ÓÏÝÉÀËÖÒÉ ÃÀáÌÀÒÄÁÉÓ ÓÔÀÝÉÏÍÀËÖÒÉ ÃÀßÄÓÄÁÖËÄÁÀÍÉ
ÛÄÆÙÖÃÖËÉ ÛÄÓÀÞËÄÁËÏÁÉÓ ÌØÏÍÄ ÐÉÒÄÁÓ, ÒÏÌËÄÁÓÀÝ ÌÏÌÅËÄËÉ ÀÍ ÃÀÌáÌÀÒÄ ÓàÉÒÃÄÁÀÈ, ÓÏÝÉÀËÖÒÉ ÌÏÌÓÀáÖÒÄÁÉÓ ÏÒÂÀÍÏÄÁÉ ÖÍÉÛÍÀÅÄÍ ÓÀÌÄÃÉÝÉÍÏ ÃÀ ÓÀÚÏ×ÀÝáÏÅÒÄÁÏ ÌÏÌÓÀáÖÒÄÁÀÓ ÁÉÍÀÆÄ ÀÍ ÓÔÀÝÉÏÍÀËÖÒ ÃÀßÄÓÄÁÖËÄÁÄÛÉ.

ÓÀáÄËÌßÉ×Ï áÄËÓ ÖßÚÏÁÓ ÓÏÝÉÀËÖÒÉ ÃÀáÌÀÒÄÁÉÓ ÓÔÀÝÉÏÍÄÒÖËÉ ÃÀßÄÓÄÁÖËÄÁÄÁÉÓ ØÓÄËÉÓ ÂÀÍÅÉÈÀÒÄÁÀÓ ÉÌ ÊÀÔÄÂÏÒÉÉÓ ÛÄÆÙÖÃÖËÉ ÛÄÓÀÞËÄÁËÏÁÉÓ ÌØÏÍÄ ÐÉÒÈÀÈÅÉÓ, ÒÏÌËÄÁÓÀÝ ÄÓÀàÉÒÏÄÁÀÈ ÌÏÌÅËÄËÉ.

ÌÖáËÉ # 27 - ÐÀÍÓÉÏÍÄÔÄÁÓÀ ÃÀ ÓÏÝÉÀËÖÒÉ ÃÀáÌÀÒÄÁÉÓ ÓáÅÀ ÓÔÀÝÉÏÍÀÒÖË ÃÀßÄÓÄÁÖËÄÁÄÛÉ ÌÚÏ× ÛÄÆÙÖÃÖËÉ ÛÄÓÀÞËÄÁËÏÁÉÓ ÌØÏÍÄ ÐÉÒÈÀ Ö×ËÄÁÄÁÉ
ÓÀáÄËÌßÉ×Ï ÓÀÝáÏÅÒÄÁÄËÉ ×ÀÒÈÏÁÉÈ ÖÆÒÖÍÅÄËÚÏ×Ó ÛÄÆÙÖÃÖËÉ ÛÄÓÀÞËÄÁËÏÁÉÓ ÌØÏÍÄ ÐÉÒÄÁÓ ÒÄÀÁÉËÉÔÀÝÉÉÓ ÉÍÃÉÅÉÃÖÀËÖÒÉ ÐÒÏÂÒÀÌÉÓ ÛÄÓÀÁÀÌÉÓÀà ÃÀ ÌÀÈÉ ÓÖÒÅÉËÉÓ ÂÀÈÅÀËÉÓßÉÍÄÁÉÈ. ÐÀÍÓÉÏÍÀÔÄÁÛÉ ÀÍ ÓÏÝÉÀËÖÒÉ ÃÀáÌÀÒÄÁÉÓ ÓáÅÀ ÓÔÀÝÉÏÍÀËÖÒ ÃÀßÄÓÄÁÖËÄÁÄÁÛÉ ÛÄÆÙÖÃÖËÉ ÛÄÓÀÞËÄÁËÏÁÉÓ ÌØÏÍÄ ÐÉÒÈÀÈÅÉÓ ÛÄØÌÍÉËÌÀ ÐÉÒÏÁÄÁÌÀ ÖÍÃÀ ÖÆÒÖÍÅÄËÚÏÍ ÌÀÈÉ Ö×ËÄÁÄÁÉÓÀ ÃÀ ÊÀÍÏÍÉÄÒÉ ÉÍÔÄÒÄÓÄÁÉÓ ÒÄÀËÉÆÀÝÉÀ.

ÈÖ ÓÀÒÄÀÁÉËÉÔÀÝÉÏ ÙÏÍÉÓÞÉÄÁÄÁÉÓ ÛÄÃÄÂÀà ÓÀàÉÒÏ ÀÙÀÒ ÀÒÉÓ ÛÄÆÙÖÃÖËÉ ÛÄÓÀÞËÄÁËÏÁÉÓ ÌØÏÍÄ ÐÉÒÈÀ ÚÏ×ÍÀ ÐÀÍÓÉÏÍÀÔÛÉ ÀÍ ÓÏÝÉÀËÖÒÉ ÃÀáÌÀÒÄÁÉÓ ÓáÅÀ ÓÔÀÝÉÏÍÀËÖÒ ÃÀßÄÓÄÁÖËÄÁÄÛÉ, ÀÃÂÉËÏÁÒÉÅÉ ÈÅÉÈÌÌÀÒÈÅÄËÏÁÉÓÀ ÃÀ ÌÌÀÒÈÅÄËÏÁÉÓ ÏÒÂÀÍÏÄÁÉ ÌÀÈ ÖÆÒÖÍÅÄËÚÏ×ÄÍ ÓÀÝáÏÅÒÄÁÄËÉ ×ÀÒÈÉÈ, ÌÀÈ ÛÏÒÉÓ ÏÁÏË ÀÍ ÌÛÏÁËÄÁÉÓ ÌÆÒÖÍÅÄËÏÁÀÓ ÌÏÊËÄÁÖË ÀÌ ÊÀÔÄÂÏÒÉÉÓ ÁÀÅÛÅÄÁÓ - ÓÒÖËßËÏÅÀÍÄÁÉÓ ÌÉÙßÄÅÉÓ ÛÄÌÃÄ ÌÏØÌÄÃÉ ÊÀÍÏÍÌÃÄÁËÏÁÉÓ ÛÄÓÀÁÀÌÉÓÀÃ.

ÌÖáËÉ # 28 - ÛÄÆÙÖÃÖËÉ ÛÄÓÀÞËÄÁËÏÁÉÓ ÌØÏÍÄ ÐÉÒÈÀ ÓÏÝÉÀËÖÒÉ ÃÀáÌÀÒÄÁÉÓ ÓÀáÄËÌßÉ×Ï ÏÒÂÀÍÏÄÁÉ
ÛÄÆÙÖÃÖËÉ ÛÄÓÀÞËÄÁËÏÁÉÓ ÌØÏÍÄ ÐÉÒÄÁÓ ÓÏÝÉÀËÖÒ ÃÀáÌÀÒÄÁÀÓ ÖßÄÅÄÍ ÓÀáÄËÌßÉ×Ï ÏÒÂÀÍÏÄÁÉ ÓÀØÀÒÈÅÄËÏÓ ÊÀÍÏÍÌÃÄÁËÏÁÉÓ ÛÄÓÀÁÀÌÉÓÀà ÓÀÌÄÃÉÝÉÍÏ-ÓÏÝÉÀËÖÒÉ ÄØÓÐÄÒÔÉÆÉÓ ÓÀÌÓÀáÖÒÄÁÉÓ /ÓÀÌÄÃÉÝÉÍÏ-ÓÏÝÉÀËÖÒÉ ÄØÓÐÄÒÔÉÆÉÓ ÊÏÌÉÓÉÄÁÉ, ÓÀÄØÉÌÏ-ÓÀÊÏÍÓÖËÔÀÝÉÏ ÊÏÌÉÓÉÄÁÉ, ÓÐÄÝÉÀËÉÆÄÁÖËÉ ÓÀÄØÓÐÄÒÔÏ ÓÀÌÓÀáÖÒÄÁÉ/ ÃÀÓÊÅÍÉÓ ÓÀ×ÖÞÅÄËÆÄ.

ÌÖáËÉ # 29 - ÓÏÝÉÀËÖÒÉ ÃÀáÌÀÒÄÁÉÓ ÃÀ×ÉÍÀÍÓÄÁÉÓ ßÚÀÒÏÄÁÉ
ÓÏÝÉÀËÖÒÉ ÃÀáÌÀÒÄÁÀ áÏÒÝÉÄËÃÄÁÀ ÝÄÍÔÒÀËÖÒÉ ÃÀ ÀÃÂÉËÏÁÒÉÅÉ ÁÉÖãÄÔÄÁÉÓ ÓÀáÓÒÄÁÉÈ, ÀÂÒÄÈÅÄ ÏÒÂÀÍÉÆÀÝÉÀÈÀ ÃÀ ÌÏØÀËÀØÄÈÀ ÍÄÁÀÚÏ×ÉËÏÁÉÈÉ ÛÄÍÀÔÀÍÄÁÉÈ. ÉÓ ÓÀßÀÒÌÏÄÁÉ, ÃÀßÄÓÄÁÖËÄÁÄÁÉ ÃÀ ÏÒÂÀÍÉÆÀÝÉÄÁÉ, ÒÏÌËÄÁÉÝ ÓÏÝÉÀËÖÒÉ ÃÀáÌÀÒÄÁÉÓ ÙÏÍÉÓÞÉÄÁÄÁÓ À×ÉÍÀÍÓÄÁÄÍ, ÉÁÄÂÒÄÁÉÀÍ ÛÄÙÀÅÀÈÉÀÍÉ ÐÉÒÏÁÄÁÉÈ ÓÀØÀÒÈÅÄËÏÓ ÊÀÍÏÍÌÃÄÁËÏÁÉÈ ÂÀÍÓÀÆÙÅÒÖËÉ ßÄÓÉÈ.

ÈÀÅÉ # 7 - ÛÄÆÙÖÃÖËÉ ÛÄÓÀÞËÄÁËÏÁÉÓ ÌØÏÍÄ ÐÉÒÈÀÈÅÉÓ ÓÐÏÒÔÉÓ ÛÄÓÀ×ÄÒÉÓ ÓÀáÄÏÁÀÈÀ ÃÀÍÄÒÂÅÀ ÃÀ ÂÀÍÅÉÈÀÒÄÁÀ

ÌÖáËÉ # 30 - ÛÄÆÙÖÃÖËÉ ÛÄÓÀÞËÄÁËÏÁÉÓ ÌØÏÍÄ ÐÉÒÈÀÈÅÉÓ ÓÐÏÒÔÉÓ ÛÄÓÀ×ÄÒÉÓ ÓÀáÄÏÁÀÈÀ ÃÀÍÄÂÒÅÀ ÃÀ ÂÀÍÅÉÈÀÒÄÁÀ
ÛÄÓÀÁÀÌÉÓÉ ÓÀáÄËÌßÉ×Ï ÏÒÂÀÍÏÄÁÉ ÛÄÆÙÖÃÖËÉ ÛÄÓÀÞËÄÁËÏÁÉÓ ÌØÏÍÄ ÐÉÒÈÀ ÓÀÆÏÂÀÃÏÄÁÒÉÅ ÏÒÂÀÍÉÆÀÝÉÄÁÈÀÍ, ÀÂÒÄÈÅÄ ÓáÅÀ ÃÀÉÍÔÄÒÄÓÄÁÖË ÉÖÒÉÃÉÖË ÃÀ ×ÉÆÉÊÖÒ ÐÉÒÄÁÈÀÍ ÄÒÈÀÃ, ÖÆÒÖÍÅÄËÚÏ×ÄÍ ÛÄÆÙÖÃÖËÉ ÛÄÓÀÞËÄÁËÏÁÉÓ ÌØÏÍÄ ÐÉÒÈÀÈÅÉÓ ÓÐÏÒÔÉÓ ÛÄÓÀ×ÄÒÉÓ ÓÀáÄÏÁÀÈÀ ÃÀÍÄÒÂÅÀÓÀ ÃÀ ÂÀÍÅÉÈÀÒÄÁÀÓ.

ÈÀÅÉ # 8 - ÛÄÆÙÖÃÖËÉ ÛÄÓÀÞËÄÁËÏÁÉÓ ÌØÏÍÄ ÐÉÒÈÀ ÓÀÆÏÂÀÃÏÄÁÒÉÅÉ ÂÀÄÒÈÉÀÍÄÁÄÁÉ

ÌÖáËÉ # 31 - ÛÄÆÙÖÃÖËÉ ÛÄÓÀÞËÄÁËÏÁÉÓ ÌØÏÍÄ ÐÉÒÈÀ ÓÀÆÏÂÀÃÏÄÁÒÉÅÉ ÂÀÄÒÈÉÀÍÄÁÄÁÉÓ ÛÄØÌÍÉÓÀ ÃÀ ÓÀØÌÉÀÍÏÁÉÓ ÓÀÌÀÒÈËÄÁÒÉÅÉ ÓÀ×ÖÞÅËÄÁÉ
ÓÀÊÖÈÀÒÉ Ö×ËÄÁÄÁÉÓÀ ÃÀ ÉÍÔÄÒÄÓÄÁÉÓ ÃÀÝÅÉÓ, ÈÀÍÀÃÂÏÌÉÓÀ ÃÀ ÌÏÌÓÀáÖÒÄÁÉÓ ÌÉÆÍÉÈ, ÛÄÆÙÖÃÖËÉ ÛÄÓÀÞËÄÁËÏÁÉÓ ÌØÏÍÄ ÐÉÒÄÁÓÀ ÃÀ ÌÀÈ ßÀÒÌÏÌÀÃÂÄÍËÄÁÓ Ö×ËÄÁÀ ÀØÅÈ ÛÄØÌÍÀÍ ÓÀÆÏÂÀÃÏÄÁÒÉÅÉ ÂÀÄÒÈÉÀÍÄÁÄÁÉ, ÌÀÈ ÛÏÒÉÓ ÓáÅÀÃÀÓáÅÀ ×ÏÍÃÄÁÉ ÓÀØÀÒÈÅÄËÏÓ ÊÀÍÏÍÌÃÄÁËÏÁÉÈ ÂÀÍÓÀÆÙÅÒÖËÉ ßÄÓÉÈ.

ÌÖáËÉ # 32 - ÛÄÆÙÖÃÖËÉ ÛÄÓÀÞËÄÁËÏÁÉÓ ÌØÏÍÄ ÐÉÒÄÁÉÓÀ ÃÀ ÌÀÈ ÌÉÄÒ ÛÄØÌÍÉËÉ ÓÀÆÏÂÀÃÏÄÁÒÉÅÉ ÂÀÄÒÈÉÀÍÄÁÄÁÉÓÀÈÅÉÓ ÂÀÍÊÖÈÅÍÉËÉ ÙÏÍÉÓÞÉÄÁÄÁÉ
ÛÄÆÙÖÃÖËÉ ÛÄÓÀÞËÄÁËÏÁÉÓ ÌØÏÍÄ ÐÉÒÄÁÉÓÀ ÃÀ ÌÀÈ ÌÉÄÒ ÛÄØÌÍÉË ÓÀÆÏÂÀÃÏÄÁÒÉÅ ÂÀÄÒÈÉÀÍÄÁÀÈÀ ÓÏÝÉÀËÖÒÉ ÉÍÔÄÂÒÀÝÉÉÓÀ ÃÀ ÂÀÍÅÉÈÀÒÄÁÉÓ ÌáÀÒÃÀÓÀàÄÒÀà ÓÀáÄËÌßÉ×Ï ÀáÏÒÝÉÄËÄÁÓ ÄÊÏÍÏÌÉÊÖÒÉ áÀÓÉÀÈÉÓ ÙÏÍÉÓÞÉÄÁÄÁÓ (ÓÄÓáÄÁÉ, ÂÀÃÀÓÀáÀÃÄÁÉÓÀÂÀÍ ÂÀÈÀÅÉÓÖ×ËÄÁÀ, ÌÉÆÍÏÁÒÉÅÉ ÓÖÁÓÉÃÉÄÁÉ, ÓÐÄÝÉÀËÖÒÉ ×ÏÍÃÄÁÉ ÃÀ À.Û.). ÀÙÍÉÛÍÖËÉ ÄÊÏÍÏÌÉÊÖÒÉ ÙÏÍÉÓÞÉÄÁÄÁÉÓ ÂÀÌÏÚÄÍÄÁÉÓ ßÄÓÉ, ÐÉÒÏÁÄÁÉ ÃÀ ÏÃÄÍÏÁÀ ÂÀÍÉÓÀÆÙÅÒÄÁÀ ÓÀØÀÒÈÅÄËÏÓ ÊÀÍÏÍÌÃÄÁËÏÁÉÈ.

saqarTvelos kanoni
saqarTvelos administraciul samarTaldarRvevaTa kodeqsSi
damatebebis Setanis Sesaxeb

muxli 1. saqarTvelos administraciul samarTaldarRvevaTa kodeqsSi
(saqarTvelos ssr uwyebani #12, 1984 w. mux. 421) Setanil iqnas Semdegi damatebebi:

  1. kodeqss daematos Semdegi Sinaarsis 178[1] da 178[2] muxlebi:

`muxli 1781. SezRuduli SesaZleblobis mqone pirebisaTvis kanonmdeblobiT dadgenili pirobebis Sedgenisagan Tavis arideba.

SezRuduli SesaZleblobis mqone pirebis sacxovrebeli, sazogadoebrivi da sawarmoo SenobebiT, transportiTa da satransporto komunikaciebiT, kavSirgabmulobisa da informaciis saSualebebiT sargeblobisaTvis, agreTve, Tavisufali adaadgilebisaTvis auculebeli pirobebis Seqmnisagan Tavis arideba, -
gamoiwvevs dajarimebas 300-dan 500 laramde.

muxli 1782 obieqtebis daproeqtebisa da mSeneblobisas SezRuduli SesaZleblobis mqone pirTa saWiroebebisa da moTxovnilebebis gauTvaliswinebloba

dasaxelebuli punqtebis daproeqteba da ganaSenianeba, sacxovrebeli raionebis formireba, saproeqto gadawyvetilebebis SemuSaveba, SenobaTa da nagebobaTa mSenebloba da rekonstruqcia am obieqtebis SezRuduli SesaZleblobis mqone pirTa saWiroebebisa da moTxovnilebebisadmi misadagebis gareSe, -
gamoiwvevs dajarimebas 500-dan 800 laramde~.

muxli 2. am kanoniT gaTvaliswinebuli administraciul samarTaldarRvevaTa kodeqsis 1781 muxli amoqmeddes 2003 wlis 1 dekembridan. saqarTvelos aRmasrulebelma xelisuflebam 2003 wlis 1 noembramde uzrunvelyos am muxlis amoqmedebasTan dakavSirebuli salicenzio, sanebarTvo pirobebisa da sxva Sesabamisi saxelmwifo standartebis gansazRvrisaTvis aucilebeli RonisZiebebis ganxorcieleba.

muxli 3. es kanoni amoqmeddes gamoqveynebidan me-15 dRes.


saqarTvelos sisxlis samarTlis kodeqsSi cvlilebebisa da
damatebebis Setanis Sesaxeb

muxli 1. saqarTvelos sisxlis samarTlis kodeqsSi (`saqarTvelos sakanonmdeblo macne~ I nawili, 1999 weli #41(48). mux. 209) Setanil iqnes Semdegi cvlilebebi da damatebebi:


muxli 1422. SezRuduli SesaZleblobis mqone pirTa uflebebis SezRudva

  1. invalidobis motiviT SezRuduli SesaZleblobis mqone pirTaTvis kanoniT an/da saerTaSoriso xelSekrulebiT miniWebuli uflebis ganxorcielebaze uaris Tqma, ramac arsebiTad xelyo misi ufleba, -
isjeba jarimiT an Tavisuflebis SezRudviT vadiT sam wlamde an/da Tavisuflebis aRkveTiT imave vadiT.

  1. igive qmedeba, Cadenili:
a)   araerTgzis;
b)  samsaxureobrivi mdgomareobis gamoyenebiT;
c)  rasac Tan axlda Zaladoba an Zaladobis gamoyenebis muqara;
d)  ramac mZime Sedegi gamoiwvia,-
isjeba jarimiT an Tavisuflebis SezRudviT vadiT xuT wlamde an Tavisuflebis aRkveTiT imave vadiT”

 es kanoni amoqmeddes gamoqveynebidan me-15 dRes













.



Комментариев нет:

Отправить комментарий