amoukidebeli
cxovreba - moZraobis
istoria.
adamiani,
romelmac bolos da bolos moipova Tavisufleba.
jozef Sapiro
1962 wlis
Semodgomaze jeims meriditi misisipis universitetSi leqciaze amerikeli policielebis
TanxlebiT mivida. imave saswavlo wels,
adamiani, saxelad ed robertsi, romelsac gadatanili hqonda poliomeliti da
mTlianad paralizebuli iyo, kaliforniis Statis q. berklSi, universitetis studenti
gaxda. rogorc meriditma, ise ed robertsma samoqalaqo uflebebis dacvis istoriaSi
axali furceli gadaSales da amerikaSi, fizikuri SezRudulobis mqone adamianebis
samoqalaqo uflebebis dacvis moZraobis fuZemdebelebic gaxdnen.
qalaq berkliSi
ed robertsis gamoCenas iseve, rogorc SezRudulobis mqone adamianebis uflebebis
dacvis moZraobas, cota vinme Tu amCnevda.
zarzeimiT arc mas Sexvedrian da arc sxvadasxva umciresobebaTa uflebebis
damcvel mebrZolebs. Tumca, yuradsaRebia is faqti, rom amerikaSi es umciresoba
43 milioni adamiania.
yvelam kargad icis ras niSnavs umciresoba, da, rom nebismieri CvenTagani, nebismier dros SeiZleba
SeuerTdes am umciresobas. yvela ojaxisaTvis mniSvnelovania SezRudulobis mqone adamianis samoqalaqo
uflebebis dacvisaTvis brZola. 1990 wels
SezRudulobis mqone amerikeli moqalaqebisTvis miRebul iqna kanoni, romelic
ZalaSi Sevida 1992 wels. es iyo moZraobis aRiarebis pirveli safexuri.
martoobiT
gasavleli gza.
SezRudulobis mqone adamianTa brZola, samoqalaqo uflebebisaTvis. am mimarTulebiT
moZraobis dawyeba da misi Semdgomi
ganviTareba sakmaod rTulad mimdinareobda.
moZraobis
dawyebis pirvel wlebSi uflebebis damcvelebi ar awydebodnen seriozul
dapirispirebebs sazogadoebasa da sazogadoebis mxridan diskriminirebul
adamianebs Soris. SezRudulobebis mqone adamianTa samoqalaqo uflebebis
dacvisaTvis brZolam, mxolod erTi, Tavisuflebisa da damoukideblobis maZiebeli
adamianis mxrebze gadaiara. Tavidan, ed robertsi marto cxovrobda saavadmyofos
izolatorSi, radganac studenturi saerTo sacxovreblis iataki ver uZlebda 400
kilogramian foladis filtvebs (barokameras), romelSic dRisiT did dros atarebda
da RamiT ki iZinebda. erTxel, adgilobriv
gazeTSi gamoqveynda statia saTauriT “umweo xeibari universitetSi swavlobs”, male
qalaq berklis universitets sxva SezRuduli
SesaZleblobis mqone studentebma miaSures. ed robertsi aqtiur studentur
garemocvaSi moxvda da, amiT, man erTgvari Tavisufleba igrZno.
1967 wels, qalaq berklis
universitetSi ukve 12 mZime fizikuri SezRudulobis mqone adamiani swavlobda,
romlebic kouvelis saavadmyofoSi
cxovrobdnen. isini sakuTar Tavs “etlis
tusaRebi”-s eZaxdnen. RamRamobiT, Sexvedrebze, “etlis tusaRebi” da ~foladis
filtvebi~, winaaRmdegobebis daZlevis da maTi Tavidan acilebis strategias
adgendnen, rac universitetis auditoriaSi da transportSi SeRwevdobis SesaZleblobebis uzrunvelyofas iTvaliswinebda. roberts
saavadmyofoSi SeeZlo Tavisuflad da xmamaRla esaubra Tavis gulistkivilebsa da
imedebze. igi yveboda Tu rogor iqca janmraTeli, bednieri, mizanswrafuli,
axalgazrda ymawvili avadmyofad. 1953 wels
san-franciskoSi, ed robertsis ojaxSi poliomelitis virusi SemoiWra robertsebis myudro saxli karantinSi moxvda.
mogvianebiT yvela gamojanmrTelda 14 wlis edis garda. eqimis azriT, gacilebiT
humanuri iqneboda, igi maRali sicxis
dros gardacvliliyo. ramdenime kvira ganmavlobaSi igi sikvdil – sicocxlis
zRvarze iyo da mxolod ramdenime Tvis Semdeg, misi odnav ganZrevac ki RirsSesaniSnaobad iqca. robertsi Tavis
megobrebs uyveboda im dabrkolebebis Sesaxeb, romlesac universitetSi swavlisas
waawyda rogor gamoTqvamda wuxils
saxelmwifo moxele qars gatanebuli finansebis gamo, im motiviT, rom robertsi
verasdros SeZlebda muSaobas.
iSviaTi
Tanamegobroba. «savarZlis tusaRebs» erTmaneTis msgavsi bedi da istoriebi
hqondaT. mogvianebiT TiToeuli maTgani sxvaTa uflebebis damcveli, da maTTvis
magaliTis mimcemi gaxda. magram, am idilias safrTxe daemuqra reabilitaciis
saxelmwifo departamentis mrCevlis saxiT, romelmac 1968 wels ori SezRuduli SesaZleblobis mqone
studentis universitetidan garicxva gadawyvita gamocdebis Caubareblobis motiviT.
1969 wels,
bevrma maTganma da maT Soris robertsma, politologiaSi sadoqtoro disertacia
dawera, magram ar daucavs, radgan isini ar Cqarobdnen swavlis damTavrebas zogi
imitom, rom swavla uWirda, zogs ki ubralod sakuTar TanamoZmeebTan urTierTobis
gaxangrZliveba undoda. robertsi saTaveSi Caudga ajanyebas. isini daukavSirdnen
studentur liberalur organizacias, adgilobriv gazeTSi gamoaqveynes statiebi da
administracia aavses peticiebiT. Sedegmac ar daayovna: dainiSna axali
gulisxmieri mrCevli da amiT programa gadarCa, magram kouvelSi cxovreba mainc
minelda.
robertsis TqmiT
“savarZlis tusaRebi” sakuTar Tavs pacientebad ki ara saxelmwifo moxeleTa
klientebad unda miiCnevdnen, da aRar unda sWirdebodeT biurokratiuli finansuri
aparatis warmomadgenlebTan xvewna-mudara. garda amisa, robertsi Tvlida, rom
saavadmyofoSi cxovreba samarcxvinoa- mxolod dRisiT xar studenti, danarCen dros
ki avadmyofi.
Tavidan maT
gadawyvites studenturi qalaqis farglebs gareT saerTo sacxovrebeli moeZebnaT,
magram zogierTebi am gadawyvetilebas win aRudgnen - bolos da bolos mTeli
cxovreba SezRuduli SesaZleblobebis mqone pirTa saZmos wevrebi xom ar viqnebiT-o.
arc kouvelis datoveba iyo advili. erTma maTganma scada kidec wasvla, magram
imedgacruebuli dabrunda, radganac ver
SeZlo iseTi sacxovreblis povna, romelic etlSi mjdomi adamianias gamodgeboda.
garRveva mainc moxda 1970 wels, robertsis nacnobebis daxmarebiT
studentebs saSualeba miecaT federaluri mmarTvelobisagan sufsidiebi mieRoT.
SeimuSaves programa _ “SezRuduli SesaZleblobis
mqone studentebi”, romlis Stabbina studqalaqSi moewyo. saqmianobis ZiriTadi
mimarTuleba iyo SezRuduli SesaZleblobis mqone studentebis informireba: rogor
aecilebinaT Tavidan biurokratiuli barierebi, rogor moeZebnaT maTTvis xelsayreli
sacxovrebeli farTi, anda adamiani _ romelic maT saWmlis momzadebasa da
savarZlis gadaadgilebaSi daexmareboda.
Tavisuflebisken
mimaval gzaze ed robertsisaTvis yelaze didi dabrkoleba uzarmazari etli
aRmoCnda, romelic oTx kedelSi gamoketili adamianisTvis erTaderT gadaadgilebis
saSualebas warmoadgenda. raRa Tqma unda, etli verafriT Cadgeboda radikalurad
ganwyobili studentebis avangardSi, romlebic studqalaqSi mjdomare “sayelurebiTa”
da “sazurgeebiT” moarulTa Sesaxeb Camoyalibebuli stereotipebis dasangrevad ibrZodnen.
garda amisa, etlebi xSirad imtvreoda. amis gamo am adamianebs, etlis SekeTebis
molodinSi, gakveTilebis gacdena uxdebodaT. sabWos gadawyvetilebiT, programis
farglebSi gaixsna saxelosno, sadac 24 saaTis ganmavlobaSi muSaobdnen
TviTnaswavli ostatebi, romlebic pirdapir saocrebebs sCadiodnen. isini ara marto
etlis SekeTebaze, aramed mis srluyofazec muSaobdnen. programam “SezRuduli SesaZleblobis
mqone adamiani - studenti” maSinve
moipova aRiareba da wateba. magram gaCnda erTi problema: - daxmarebis miRebis
msurvelTa uzarmazariarm armia, romelic sxvadasaxva sferoSi dasaqmebuli
SeRzuduli SesaZleblobis mqone adamianebisgan - arastudentebisagan Sedgeboda. da,
ai, 1972 wels robertsma da misma Tanamoazreebma Camoayalibes “damoukidebeli
cxovrebis centri”, romelic igive principiT muSaobda, rogorc programa
“SezRuduli SesaZleblobis mqone
studentebi”. centrs xelmZRvanelobdnen SezRuduli SesaZleblobis mqone adamianebi,
romlebic sakuTar problemebs socialur WrilSi ganixilavdnen da maTi muSaobis
prioritets warmoadgenda SezRuduli SesaZleblobis mqone adamianebis samoqalaqo
sazogadoebaSi integrireba.
lozungi “damoukideblobisaTvis”. problemisadmi Semdegi midgoma radikaluri iyo. jandacvisa da socialuri
samsaxurebi fizikur SezRudvas tradiciulad avadmyofobad ganixilavdnen. Tu avadmyofebze
ki unda ezrunaT saxlSi, saavadmyofoSi anda specialur dawesebulebebSi. aseTi
adamianebis damoukideblobis xarisxi ganisazRvreboda imisda mixedviT, Tu ra
manZilis gaivlida igi damoukideblad avadmyofobis Semdeg, an, ramdenad moxrida igi fexs avtokatastrofis
Semdeg. robertsis da mis TanamoazreebisaTvis ki adamianis damoukidebloba
pirdapirproporciulia iyo mis SesaZleblobebTan, imasTan Tu, - ramdenad iyo igi
sakuTari cxovrebis baton – patroni gamyolisa da sacxovreblis arCevis
TvalsazrisiT. SezRuduli SesaZleblobis mqone piris damoukideblobis xarisxi
izomeba ara mis mier dauxmareblad Sesrulebuli samuSaos mixedviT, aramed am
samuSos xarisxiT.
robertsi, 1975 wlis kaliforniis reabilitaciis
departamentis xelmZRvanelad daniSvnamde, damoukidebeli cxovrebis centrs
xelmZRvanelobda. is am Tanamdebobaze daniSvnas bedis ironias miawerda. radgan
saTaveSi Caudga departaments, romelmac 15 wlis win daaskvna, rom igi verasodes imuSavebda
radganac es mis SesaZleblobebs aRemateboda.
samocdaaTiani wlebis bolos berkliSi
mTeli qveynidan daiwyes Casvla SezRuduli SesaZleblobis mqone adamianebma. maT
Soris iyo niu-iorkeli judi hiumani,
romelic poliomielitis gamo iyo paralizebuli. igi gaxldaT metyvelebis aRdgenis
specialisti da survili hqonda dawyebiTi klasis pedagogi gamxdariyo, magram mas
uari uTxres im motiviT, rom igi eqstremalur situaciaSi ver SeZlebda bavSvebis
evakuacias. man sarCeli Seitana niu-iorkis ganaTlebis ganyofilebis winaaRmdeg
da reportiorebs mkacrad ganucxada: “Cven am TvalTmaqc xelisuflebas uflebas ar
mivcemT jer simboluri ganaTleba mogvces da Semdeg uproblemod dagvasamaros”.
presis gavleniT ganyofilebam far-xmali dayara, magram skolis direqtorebi mas
samsaxurSi ayvanaze mainc uars eubnebodnen.
protestis formebi.
judim brZolaSi moulodnelad mxardaWera miiRo. niu-iorkis aTiaTasobiT
SezRuduli SesaZleblobis mqone pirma sakuTari diskriminaciis Sesaxeb xmamaRali
gancxadebebi gaakeTa. ocdaori wlis hiumanma robertsis organizaciisagan
gansxvavebiT, konkretuli istoriebis safuZvelze, Seqmna SezRudululobis mqone
adamianTa uflebebis dacvis jgufi, romlis
saqmianobis ZiriTadi mimarTuleba koncentrirebuli iyo sayofacxovrebo problemebis
mogvarebaze. hiumanis organizacia “SezRuduli SesaZleblobis mqone pirebi
brZolaSi” gamodioda politikuri moTxovnebiT da rodesac robertsma 1973 wels
hiumani Tavis centrSi samuSaod miiwvia, problemisadmi ori sxvadasxva midgoma protesti diskriminaciis winaaRmdeg da
damoukideblobisaken swrafva, erT lozungad gaerTianda ramac moZraoba
damoukidebeli cxovrebis wesis damkvidrebisaTvis zogaderovnul problemebs
gauTanabra.
amerikis SeerTebul StatebSi materialuri daxmarebis
da programebis ganviTarebis gzaze 1973 weli SezRudulobis mqone adamianebisTvis
imiT gamoirCeoda, rom moZraobis gamarjvebis weli iyo. magram, rogorc sociologi
riCard skoCi aRniSnavs - sakvanZo movlenebi, xSirad, SeumCnevlad mimdinareobs,
rameTu zustad aravis axsovs SezRuduli SesaZleblobis mqone pirTa uflebebis
dacvisaTvis brZola rogor gadaizarda kanonSi. STambeWdavi iyo formulireba,
romelic sityvasityviT imeorebda 1964 wlis mSvidobismoyvare amerikelebis
samoqalaqo uflebebis aqts: “aranairi diskriminaciis daSveba ar SeiZleba mxolod
SesaZleblobaTa SezRudulobis motiviT”. es muxli exeboda federaluri wyaroebidan
dafinansebul nebismier proeqts, Tumca, 1973 wlis kongress igi erTxelac ki ar
mousmenia da ar uxilavs. skoCis azriT, kongresi an saerTod ar yofila
informirebuli am mimarTebiT, an igi “banalobad” CaTvala. miuxedavad zemoTxsenebuli
muxlis kategoriulobisa, fordisa da karteris administracia xarjebs moerida da ar
dauSva misi miReba
skiTxisadmi
aseTma midgomam saprotesto talRa aagora: 1977 wels hiumani saTaveSi Caudga ajanyebas. asze
metma demonstrantma “daipyro” janmrTelobis, ganaTlebis, socialuri dacvis
departamentis Stab – bina san- franciskoSi. analogiuri aqcia vaSingtonSi 28
saaTSi aRkveTes, radganac departamentis ministrma jozef kalifanom gankarguleba
gasca demostrantebisaTvis SeewyvitaT produqtiT momarqageba da satelefono
kavSiri. san-franciskos saxelmwifo
aparatis TanamSromlebi, robertsis CaTvliT, TanaugrZnobdnen moZraobas da
yvelafers akeTebdnen gaficulebis sakvebiT, TeTreuliT da SxapiT uzrunvelsayofac
ki. ocdaordRiani winaaRmdegobis Semdeg kalifano danebda da xeli moawera 504
muxlis misaRebad aucilebel dokumentebs. sazogadoebrivi daumorCileblobis, Tavisuflebisa da janmrTelobis riskis fasad
SezRuduli SesaZleblobis mqone adamianebma aRafrTovanes eri.

umweosa da yovlisSemZles Soris
gansxvavebuli adamianebis
imiji masmediaSi
qaTami Tu kvercxi?
am
statiaSi piter radke aanalizebs mediis istoriul imijsa da “pasuxismgeblobas”
socialuri stereotipebis damkvidrebasa da masTan brZolis gzaze. winamdebare
interviuSi is aanalizebs SezRuduli SesaZleblobebis mqone pirTa mWidro
urTierTobis perspeqtivebs wamyvan mediebTan, rac udaod Seuwyobs xels am
ukanasknelTa imijis gaumjobesebas.
Zalian xSirad mesmis, gansxvavebuli SesaZleblobebis
mqone adamianebis sayvedurebi masmediis warmomadgenelTa mimarT maTi imijis
damaxinjebis gamo. SesaZloa saqme araswori imijis Seqmnis mcdelobas ki ara,
ubralod, informaciis calmxrivobas exebodes. arsebuli rTuli situaciidan Tavis dasaRwevad
Cven unda ganvixiloT orive mxare – masmedia da gansxvavebuli SesaZleblobebis
mqone adamianebi TavTavianTi molodinebiTa da moTxovnebiT
am sakiTxTan mimarTebaSi ori ZiriTadi kiTxva
Cndeba: rogoria SezRuduli SesaZleblobebis mqone adamianebis imiji, mediis
TvaliT? da ra saSualebebiT axdens zegavlenas maT mier Seqmnili imiji
sazogadoebriv cnobierebaze? erTi SexedviT, es Zvel filosofiur problemas
gvagonebs: ra gaCnda pirveli – qaTami Tu kvercxi? calsaxa pasuxi ar arsebobs. arsebobs mxolod wyeba
argumentebisa, orive mxaris sasargeblod. Tumca, Cvens konkretul SemTxvevaSi es
arc ise rTuli asaxsneli unda iyos.
media aris sazogadoebis produqti, rac srulebiT ar
niSnavs imas, rom is uklebliv unda aRiqvamdes arsebul urTierTobaTa niuansebs.
medias axali horizontebis gaxsniT, garkveulwilad, Tavisi auditoriis aRzrda
SeuZlia.
amitom analizis dawyebamde pirvel rigSi, unda
Sedges gansxvavebuli SesaZleblobebis mqone pirTaTvis damaxasiaTebeli
stereotipebisa da crurwmenebis erTgvari nusxa.
mxolod amis Semdeg unda daisvas kiTxva -
rogor aRiqvams media am warmodgenebs da rogor iyenebs mas Tavisi
miznebisTvis? mxolod amis Semdeg unda gavarkvioT realobis da fiqciis elementTa
es nazavi ra zemoqmedebas axdens sociumze.
saukuneebis manZilze gansxvavebuli SesaZleblobebis
mqone adamianebi bunebis Secdomad aRiqmebodnen. homerosi Tavis “iliadaSi”
aRwers, rogor dascinodnen olimpos
RmerTebi koWl hefestos da rogor gaaZeves
igi samoTxidan. spartaSi SezRuduli SesaZleblobebis mqone bavSvebs sikvdiliT
sjidnen. Zvel aRTqmaSi adamianebi. romelTac garkveuli fizikuri SezRuduva
hqondaT idevnebodnen samRvdeloebisagan. TviT germaneli reformatori martin
luTeric ki Tavis dRiurebSi SezRuduli SesaZleblobebis mqone bavSvebze ase wers:
“monarqi rom viyo, am xeibrebs mdinareSi dasaxrCobad movisvridi” – o.
SezRuduli SesaZleblobebis mqone adamianebisadmi
aseTma damokidebulebam nacistur periodamde gastana faSistebis mier 100 000
fizikurad da sulierad daavadebuli adamiani iqna ganadgurebuli.
droTa ganmavlobaSi wamoWrilma axalma diskusiebma
dabadebamde diagnozis dasmisa da SesaZlo abortis Taobaze, dagvanaxa rom am
mimarTebiT dResac araferi Secvlila Cvens cxovrebaSi. yovelive es imis safuZvels gvaZlevs, rom
jerovnad SevafasoT mediis roli da davsaxoT am saqmeSi maTi “pasuxismgeblobis”
gzebi.
ras
niSnavs mas mediis pasuxismgebloba?
masmedia mniSvnelovan rols asrulebs gansxvavebuli
SesaZleblobebisa da e.w. Cveulebrivi SesaZleblobebis mqone moqalaqeebs Soris,
imdenad, ramdenadac am ori socialuri jgufis uSualo kontaqti mxolod gamonaklis
SemTxvevebSi xdeba. miuxedavad “integraciisaTvis” anu rogorc dRes mas uwodeben
“CarTulobisaTvis” gaweuli didi Zalisxmevisa, bevr evropul qveyanaSi, SezRuduli
SesaZleblobebis mqone adamianebi jer kidev gariyulad cxovroben. mSoblebi
sakuTar Svilebs arideben gansxvavebul bavSvebs da maTTan urTierTobas,
arqiteqturuli da sakanonmdeblo barierebi xels uSlis sazogadoebriv cxovrebaSi
maT monawileobas. am or jgufis urTierTobaSi ignorireba da SiSi dominirebs.
warmodgenebi, romlebic Cveulebrivi SesaZleblobebis mqone adamianebs aqvT
SezRuduli SesaZleblobebis mqone Tavisive qveynis moqalaqeebze, ZiriTadad,
swored rom gazeTidan, radio da televiziidan miRebuli informaciis wyalobiT
yalibdeba.
SezRuduli SesaZleblobebis mqone pirTa
negatiuri imiji
masmedia SezRuduli SesaZleblobebis mqone adamians
imTaviTve mxolod negatiuri mxridan warmoaCenda. uZvelesi droidan, boroti
personaJi aucileblad igivdeboda SezRudulobis mqone adamianTan. rodesac aseTi
SesaZleblobebis mqone adamiani Teatris scenaze gamoCndeboda is dacinvis an
zizRis obieqti xdeboda xolme. sazogadoebisaTvis adamiani, romelic enas ukidebs
sulelia – es aris sakmaod cnobili stereotipi. Tqven albaT gaxsovT Cexi
kompozitoris bedrix smetanas opera “gacvlili patarZali”
filmebSi. mkvleli xSirad gamoirCeoda raRac fizikuri
nakliT, gavixsenoT filmi “londoni
usixoxclo Tvalebi” (1939), romelic edgar valansis novelis mixedviT aris gadaRebuli.
Zalzed kargi magaliTia 1932 wels
gadaRebuli filmic “maxinjebi”, erTis mxriv, filmi cdilobs uaryos SezRuduli
SesaZleblobebis mqone adamianebze Seqmnili uaryofiTi warmodgenebi da maT maRali
zneobis mqone individebad warmoaCens, romlebic swored am TvisebiT gamoirCevian
TavianT, egreTwodebul Cveulebrivi SesaZleblobebis mqone garSemomyofTagan.
meores mxriv ki igive gmiri SurisZiebiT pasuxobs Tavis mwamebels. mayurebeli
SeCveulia imas, rom es saSineli, patara arseba, araadamianuri, daundobeli
xasiaTiT unda gamoirCeodes.
monstri da yovlisSemZle
meore msoflio omis Semdgom periodSi Seqmnili
arasaxarbielo mdgomareoba erTgvari winapiroba aRmoCnda imisa, rom SezRuduli
SesaZleblobebis mqone pirebTan mimarTebaSi medias axali xedvisaTvis miegno.
isini mixvdnen, rom Zveleburad muSaobis ufleba aRar hqondaT.
sakuTar koncefciaze dayrdnobiT media ZiriTadad ori saxis “personaJs” qmnida: individumebs,
rogorc adamianTa im jgufis warmomadgenlebs, romelTac gansakuTrebuli movla da
mzrunveloba sWirdebaT da gazviadebuli SesaZleblobebis mqoneT, raTa naklebad
TvalSi sacemi yofiliyo maTi gansxvavebuloba. maTE zogjer “zebunebrivi
adamianis” Tvisebebsac ki miawerdnen xolme.
pirvel SemTxvevaSi, Jurnalistebs SeeZloT auditoriis
Tanadgomis imedi hqonodaT, radgan cxovelebs, bavSvebs da umweo adamianebs
yovelTvis hqyavT Tavisi gulSematkivari. meore SemTxvevaSi ki saqme gvaqvs
sensaciasTan, romelic yovelTvis ipyrobs yuradRebas. erTi ram unad gvaxsovdes:
msgavsi filmi an reportaJi arasodes iqmneba im adamianebisaTvis, romlebsac
SezRuduloba gaaCniaT. arsebobs erTi mkacri kanonzomiereba: msgavsi saxeebis
Seqmna veras daaklebs radio-televiziebis reitingsa da gazeTebis tiraJs.
mas Semdeg
rac masmediis warmomadgenlebi auditoriis Tanadgomas“gainaRdeben” Tavs uflebas
aZleven ufro sapasuxismgeblo reportaJebze izrunon. swored amitomac, bolo
aTwleulebSi mediis mier warmodgenili SezRuduli SesaZleblobebis mqone
adamianebi, rogorc aRvniSne “umweoni” an “yovlisSemZle - betmenebi” iyvnen.
terminSi “umweo” vgulisxmob adamians, romelsac
sxvisi daxmarebis arseboba gareSe uWirs
anu mowyalebis pasiuri obieqtia. “yovlisSemZle-betmeni” ki gulisxmobs
iseT adamians, romelsac zogjer imis gakeTeba SeuZlia, rac Cveulebrivi
SesaZleblobebis mqone adamiansac ki uWirs. aseTi iyo erTi usinaTlo mTamsvleli,
romelmac everesti daipyro da erTi kidurebamputirebuli velomrboleli, romelmac
mTeli msoflio Semoiara. Seiqmna filmebi da aqac saxeebi iseve damaxinjebulad
arian warmodgenilni, rogorc zemoCamoTvlil SemTxvevebSi. amiT imis Tqma ki ar
msurs, rom es filmebi da statiebi siyalbes asaxaven, aramed imisa, rom realoba
maTSi mxolod nawilobrivaa warmodgenili. aseTi warmodgenebis Seqmna ki calmxrivi
da saSiSia. calmxrivia imitom, rom aRweren SezRuduli SesaZleblobebis mqone
adamianis cxovrebis mxolod erT mxares, da saSiSia imitom rom arainformirebul
auditorias araswor warmodgenebs uqmnian.
masmediis zegavlena sazogadoebaze.
samwuxarod, me ver vxedav gzas, Tu rogor SeiZleba
dezinformirebul sazogadoebaSi arasworad Seqmnili im calmxrivi warmodgenebis
koreqtireba. romelTaA gamoc uZluri adamiani ar aRiqmeba individumad.
umravlesobisaTvis igi SezRuduli SesaZleblobebis mqone adamianebis jgufs
miekuTvneba. maSin, roca Cveulebrivi SesaZleblobebis mqoneT, aravin moiazrebs
romelime jgufis warmomadgenlad.
“erTi SezRuduli
SesaZleblobis mqone kaci an qali moiazreba im imijiT, romelic sazogadoebas aqvs
zogadad am adamianebze.”
zogierTi Cemi megobari SeiZleba SemekamaTos kidec,
rom Cemi mosazreba ar Seesabameba realobas, radgan mediaSi gansxvavebuli
adamianebi xSirad pozitiuradac arian warmodgenilni.
.
veWvob, rom
es iyos sazogadoebrivi urTierTobebis dadebiTad Camoyalibebis saukeTeso gza.
SezRudulobis Tema Znelad gasayidi produqtia da, Tu Cven TvalTmaqcurad, Saqris
etiketiani SesafuTiT SevecdebiT mis gasaRebas, xalxi male igrZnobs arasasiamovno suns da Cven aRar
dagvijereben.
aseve cnobilia, rom SezRudvebiT cxovreba uamrav
problemasTanaa dakavSirebuli da Tu Cven SevecdebiT mis vardisfer ferebSi
warmoCenas, realoba umal SegvewinaaRmdegeba. sxva mxriv ki, cxovreba arc iseTi
uRimRamoa, rogorc es masmediaSia warmodgenili. Cven gvWirdeba obieqturi,
miukerZoebeli, Seulamazebeli sinamdvile, rac Cvens yoveldRiurobaze zegavlenas
moaxdens Tavisi Suq-CrdilebiT. winaaRmdeg SemTxvevaSi Cven kvlavac
davmarcxdebiT. piradad me skeptikurad var ganwyobili politikuri koreqtulobisadmi. uwin Sezruduli
SesaZleblobebi da uaryofiTi personaJi erT mTlianobad aRiqmeboda. magram dRevandel
dedeqtiur filmebSi Tu SezRuduli SesaZleblobebis mqone piri mkvlelobaSi
eWvmitanil personaJad aris warmodgenili, darwmunebuli unda brZandebodeT, rom
filmis bolos rom is damnaSave ar aRmoCndeba,
SezRuduli SesaZleblobebis mqone pirTa
mdgomareobis gaumjobeseba
axali sityva evropul mediaSi
SezRuduli SesaZleblobebis mqone pirTa evropis
forumma am inovaciuri movlenisadmi mzadeba jer kidev 2002 wels daiwyo. 2003 wels ki “SezRuduli SesaZleblobebis mqone
pirTa “evropuli wlis” siaxleTa da SesaZleblobaTa ukeT Seswavlis mizniT, evropis
wamyvani mediis warmomadgenlebTan ramdenime Sexvedra Caatara.
SezRuduli SesaZleblobebis mqone adamianebi sruliad
Tavisufal da Tanasworuflebian gansxvavebul jgufs warmoadgenen. diax, isini
“uxilav” moqalaqeebed aRiqmebian evropul sazogadoebaSi. ZiriTadad
uyuradRebobis, erTgvari daRdasmulobisa da cru SexedulebaTa gamo. isini naklebad
Canan mediaSi da SesaZloa, maT Soris sul ramdenimes eZleodes swored am
sferoSi samsaxuris povnis SesaZlebloba.
zogadad mas-mediis warmomadgenlebs aranairi survili
ar gaaCniaT xeli Seuwyon SezRuduli SesaZleblobebis mqone adamianebisadmi
sazogadoebis uaryofiTi damokidebulebis Camoyalibebas, magram Tu msgavsi ram
mainc xdeba, es mxolod ucodinarobis da mcdari SexedulebaTa gamo xdeba. magram
Tuki isini ver axerxeben amas, xels mainc nu Seuwyoben SezRuduli
SesaZleblobebis mqone pirebisadmi uaryofiTi da diskriminaciuli damokidebulebis
gaRrmavebas.
mas-media mniSvnelovan rols asrulebs sazogadoebrivi
azris CamoyalibebaSi. magaliTad: Tu sareklamo rgolebsa da publikaciebSi
SezRuduli SesaZleblobebis mqone adamianebs ufro xSirad warmoaCenen, amiT xels
Seuwyoben SezRudulobis warmoCenas rogorc cxovrebis kidev erT elements. ufro
metic, medias SeuZlia xeli Seuwyos SezRuduli SesaZleblobebis mqone adamianebis
uflebamosilebaTa ganmtkicebas, maT mier azris Tavisuflad gamoxatvas da aqtiur
sazogadoebriv da politikur saqmianobaSi CarTvas, magram realurad gansxvavebuli SesaZleblobebis mqone
adamianebi warmoadgenen im uzarmazar auditorias, romelic dRes ignorirebulia.
media industria namdvilad mets moigebs Tu saTanado yuradRebas dauTmobs
SezRuduli SesaZleblobebis mqone adamianTa sakiTxebs.
2003 wlis 13-14 ivniss, q. aTenSi evrokomisiisa da
saberZneTis janmrTelobisa da socuzrunvelyofis saministros erToblivi ZalisxmeviT
warmatebiT Catarda kongresi - “media da SezRuduli SesaZleblobebis mqone
adamianebi”, romelic SezRuduli SesaZleblobebis mqone pirTa “evropuli wlis” mTavar
movlenad iqca. kongresis yvela monawile
aqtiur monawileobas iRebda siaxleTa ganxilvaSi.
evrokavSirSi gamarTulma SezRuduli SesaZleblobebis
mqone pirTa evropulma forumma miiRo deklaracia mediaSi SezRuduli
SesaZleblobebis mqone pirTa mdgomareobis araadeqvaturi gaSuqebis winaaRmdeg
brZolis Sesaxeb.
aseTi iyo “media da SezRuduli SesaZleblobebis mqone
adamianebi” Temaze gamarTuli ordRiani kongresis ZiriTadi mesiji, romlis drosac
300 meti evropuli mediis sakomunikacio saagentoebis, sxvadasxva Statebis
mTavrobaTa, SezRuduli SesaZleblobebis mqone pirTa organizaciebis
warmomadgenlebi da akademikosebi saubrobdnen im sakiTxTa Sesaxeb, Tu rogor unda
Seewyos xeli SezRuduli SesaZleblobebis mqone adamianebis warmoCenas gazeTebSi,
sareklamo rgolebSi, radiosa da televiziaSi. 36 gamomsvleli da arbitri
monawileobda 6 plenarul sesiaSi, romelzedac ganxilul iqna Semdegi sakiTxebi:
SezRuduli SesaZleblobebeis mqone pirTa mdgomareoba, da maTi warmoCena mediaSi; evropuli mediis mowinave gamocdilebis
gaTvaliswinebiT SezRuduli SesaZleblobebis mqone pirTa sakiTxebis gaSuqeba axal
ambebeSi. maTi imiji sareklamo rgolebsa da publikaciebSi, SezRuduli
SesaZleblobebis mqone pirTa dasaqmeba da maTi ricxvis gazrda mediaSi,
politikosTa roli da maTi mxardaWera.
monawileebi aseve SeTanxmdnen mudmivi qselis
daarsebazec, romlis farglebSic evropuli mediisa da SezRuduli SesaZleblobebis
mqone pirTa organizaciebis
warmomadgenlebi saerTo ZalebiT ganaxorcieleben “evropul deklaracias
mediisa da SezRuduli SesaZleblobebis mqone pirTa Sesaxeb”.
kongresi grZelvadiani procesis pirveli nabijia.
miuxedavad amisa mas mediisa da sareklamo industriis aqtiuri CarTva am procesSi
da maTi mcdeloba ufro aqtiurad
warmoaCinos SezRuduli SesaZleblobebis mqone pirTa sakiTxebi mediaSi, miuxedavad
yvelafrisa, SezRuduli SesaZleblobebis mqone pirTa “evropuli wlis” pirvel
konkretul Sedegad SeiZleba CaiTvalos.
evropuli deklaracia mediisa da SezRuduli
SesaZleblobebis mqone pirTa Sesaxeb.
Sesavali
SezRuduli SesaZleblobebis mqone adamianebi
arasakmarisad arian warmoCenili mediaSi da Zalzed dabalia maTi am sferoSi
dasaqmebis ricxviTi maCvenebelic. udaoa, mas medias, romelic mniSvnelovan rols
asrulebs sazogadoebrivi azris CamoyalibebaSi,
bevri ramis gakeTeba SeuZlia am
mimarTebiT. dRes ki, im uzarmazar
auditorias, romelsac SezRuduli SesaZleblobebis mqone adamianebi warmoadgenen,
saTanado yuradReba ar eTmoba. arada, mediis industria bevrad met finansebs miiRebda am sferos aqtiuri da adeqvaturi
gaSuqebiT. LEDA
aRniSnuli deklaracia Sedgenil da miRebul iqna 2003
wlis 13-14 ivniss, q. aTenSi Catarebul kongresze – romlis devizi iyo “media da
SezRuduli SesaZleblobebis mqone pirebi”. am kongress mediis sxvadasxva
organizaciiebis, sareklamo da sakomunikacio kompaniebis, SezRuduli
SesaZleblobebis mqone pirTa da evrokavSiris wevri qveynebis 300-ze meti
warmomadgeneli eswreboda. deklaracia miRebul iqna SezRuduli SesalZleblobebis
mqone pirTa 2003 evropuli wlis CarCoebSi da madridis deklaraciis saerTo
suliskveTebas iziarebs.
evropuli
deklaracia mediisa da invalidobis
Sesaxeb.
“media da SezRuduli SesaZleblobebis mqone pirebi” –
evropuli kongresis warmomadgenlebma ganacxades rom isini:
- xels Seuwyoben wamyvani mediis seqtorSi saTanado cvlilebebis Setanas, maTi mdgomareobis gaumjobesebas da SezRuduli SesaZleblobebis mqone adamianebis am seqtorSi CarTvasa da warmoCenas.
- gaaaqtiureben SezRuduli SesaZleblobebis mqone adamianebis warmoCenas yvela sferoSi.
- xels Seuwyoben im Temebis gaSuqebas mediaSi, romelic SezRuduli SesaZleblobebis mqone adamianebis da maTi ojaxis wevrebis ZiriTad sazrunavs warmoadgens.
- xels Seuwyoben SezRuduli SesaZleblobebis mqone adamianebis pozitiuri imijis damkvidrebas mediaSi, rac arc saqvelmoqmedo da arc samedicino mosazrebiT ar iqneba ganpirobebeuli da Seecdebian negatiuri stereotipebis rRvevas.
- waaxaliseben SezRuduli SesaZleblobebis mqone adamianebisa da maTi warmomadgenlobiTi organizaciebis, Sezruduli SesaZleblobebis mqone adamianebis specifiuri mediis warmomadgemlebisa da wamyvani mediis warmomadgenlebis axlo TanamSromlobas.
- gazrdian mediis industriaSi SezRuduli SesaZleblobebis mqone dasaqmebul adamianTa ricxvs, gansakuTrebiT maT profesionalur dones.
- SezRuduli SesaZleblobebis mqone adamianebisaTvis xelmisawvdoms gaxdian mediis saSualebebs.
- uzrunvelyofen xelsayrel samuSao garemos SezRuduli SesaZleblobebis mqone adamianebisaTvis mediis industriaSi da zemo aRniSnuli sakiTxebis individualur organizaciebamde mitanas maTi Semdgomi ganxilvisa da damtkicebisaTvis.
gzebi, romelTa meSveobiTac SeiZleba
zemoaRniSnul mizanTa miRweva:
- samoqmedo gegmis SemuSaveba da iseTi strategiebis ganviTareba, romlebic xels Seuwyoben SezRuduli SesaZleblobebis mqone adamianebis CarTvas media organizaciebSi.
- Statebis gazrda media organizaciebSi da SezRuduli SesaZleblobebis mqone adamianebis CarTva maT saqmianobebSi.
- Tanasworuflebianobis Sesaxeb treningis Catareba SezRuduli SesaZleblobebis mqone pirTa media organizaciebis TanamSromlebisaTvis.
- momavali saganmanaTleblo wamowyebis waxaliseba, romelSic SezRuduli SesaZleblobebis mqone pirTa sakiTxi media da komunikaciebis Semswavlel kursebze calke sagnad Seiswavleba.
- mowinave gamocdilebis gaziareba seqtorSi da progresis monitoringis waxaliseba.
- treningebisa da dasaqmebis programebis ganviTareba SezRuduli SesaZleblobebis mqone adamianebis mediis seqtorSi SeZlebisdagvarad CarTvis mizniT.
- media industriaSi samuSao adgilebis kontrolis xelmisawvdomloba.
- Sesabamisi teqnologiis ganviTareba da gamoyeneba SezRuduli SesaZleblobebis mqone pirTa mediis saqmianobaSi ukeT CarTvis mizniT.
- axali evropuli forumis “media da SezRuduli SesaZleblobebis mqone pirebi” qselSi gaerTianeba, rogorc Sedegi am deklaraciisa.
gamoCenili
adamianebi
frida
Kkalos cxovrebiseuli gza


1910 wlis 7 ivliss meqsikaSi mamiseul
“cisfer saxlSi” daibada frida kalo.-msoflios
udidesi da yvelaze tragikuli bedis mxatvari
frida energiuli da celqi bavSvi iyo.
skolaSi is erT-erT buntisTavad iTvleboda. is saTaveSi edga biWebis jgufs,
romelebsac Tavi oinebiT araerTi usiamovneba miuyenebiaT nacionaluri skolis
profesorebisaTvis, swored am skolaSi gaicno fridam momovali meuRle, cnobili
fermweri, diego rivera.
6 wlis asakSi frida poliomilitiT
daavadda, miuxedavad amisa mas cxovrebis xalisi ar daukargavs. magram, rogorc
amboben, gaWirvebuls qva aRmarTSi wamoewevao, da 18 wlis asakSi frida
avtokatastrofaSi moyva. katastrofis Sedegad mas xerxemali, laviwis da menjis
Zvlebi, neknebi da marjvena fexi dauzianda. frida iZulebuli Seiqmna erTi Tvis
ganmavlobaSi gaunZrevlad woliliyo loginSi.
fridasTvis
warmoudgeneli iyo amden xnas loginSi
usaqmod wola. am mdgomareobaSi myofma fridam xatva daiwyo, da mas Semdeg
ferwera mis cxovrebiseul profesiad iqca. usazRvro energiam da cxovrebis
siyvarulma SeaZlebina mas fexze damdgariyo da warmoudgeneli SedegebisTvisac
mieRwia..fridas gamojanmrTeleba im dros saswaulad miaCndaT, momdevno 30 wlis ganmavlobaSi man araerTi operacia gadaitana, ris gamoc TveobiT mouwia wola. gausaZlisi tkivili misi cxovrebis mudmiv Tanamgzavrad iqca. igi fizikur tkivilsebs xan alkoholiT, xan narkotikebiTa da xanac sigaretiT imsubuqebda. Tumca, yvelaferma aman ver gaunela cxovrebisa da SemoqmedebiTi wvis dauokebeli wyurvili
1929 wlis 21 agvistos diego da frida daqorwindnen. Tumca, siyvaruliT Seqmnilma ojaxurma idiliam mxolod erT weliwads gastana. maT kavSirs spilosa da mtredis qorwinebas adarebdnen, radgan diego Sesaxedad uzarmazari mamakaci iyo, xolo frida tanmorCili, Txeli qalbatoni.
fridas namuSevrebis xilvisas, nebismieri
adamiani mixvdeba, ras ganicdida is maTi Seqmins procesSi. ojaxis dangreviT da
avtokatastrofiT gamowveuli tkivilis da wuxilis mZafri gancdebi tiloze
gadahqonda. miuxedavad amisa, frida mainc Zalian mxiaruli da komunikabeluri
adamiani iyo. uyvarda Tavis stumrebTan erTad tekilas sma da mxiaruli simRera.
is megobrebis sapatimcemulod dauviwyar saRamoebs awyobda. Sin Tu gareT,
irgvlivmyofT yovelTvis aRafrTovanebda TvalismomWreli silamaziT.
am silamazis wyalobiT araerTi mamakacis
gulic daupyria, maT rigebSi cnobili komunisti lideri, lev trockic moiazreba.
fridas da trockis urTierToba swored maSin daiwyo, rodesac trockim Tavis
meuRlesTan erTad fridas saxlSi TavSesafari hpova.
meqsikaSi, fridas samSobloSi, misi
Semoqmedebis Tayvanismcemlebis raodenoba dRiTidRe izrdeboda. safrangeTSi
cxovrebis periodSi, fridam franguli Jurnali ”vogi”-s simpaTiebic daimsaxura da
misi foto am Jurnalis garekanze daibeWda. frida pikasos yvelaze sasurveli
stumari iyo. amerikelebTac aranakleb moswondaT misi garegnoba da Semoqmedeba.
meqsikeli Semoqmedis uricxv TayvaniscemelTaA Soris cnobili momRerali madona da
holivudis msaxiobi robert deniroc arian. is msofiloSi yvelasaTvis sayvareli
mxatvari iyo.
1953 wlis gazafxulze meqsikaSi fridas
personaluri gamofena Sedga. am drosiaTvis igi iseT mdgomareobaSi imyofeboda,
rom eqimma loginidan wamodgomac ki aukrZala. arada, fridasaTvis warmoudgeneli
iyo ar misuliyo pirvel gamofenaze, romelzec didixania ocnebobda. frida, ferida
ra iqneboda Tu is beds Segueboda. gamofena ramdenime wuTis gaxsnili iyo,
rodesac saswrafo manqanis sayviris xmam SeaSfoTa galereaSi myofi sazogadoeba. isini
gancvifrdnen roca frida kalo Tavis
pirvel personalur gamofenaze sakaciT Semoiyvanes. misi sareceli sagamofeno
darbazis centrSi dadges. stumrebi fridas gars Semoexvivnen da Tayvani sces mas . im
dRes frida gansakuTrebuli mWermetyvelobiT gamoirCeoda, mReroda, stumrebs
amxiarulebda aTasnairi ambis moyoliT.
gamofena araCveulebriv sanaxaobad aqcia.…
magram, rogorc ityvian, kacma Wiri malao,
Wirma Tavi ar damalao da imave wels
fridas, gangrenis gamo, marjvena fexis amputireba dasWirda. Tumca, am faqtma
mas xatvis survili ver daakargvina, piriqiT, is mTeli arsebiT mieca
Semoqmedebas da swored maSin Seqmna Tavisi saukeTeso Sedevrebi. misi
gansacvifrebeli avtoportretebis mTeli koleqcia ukvdavebas eziara.
1954 wlis 13 ivliss frida 47 wlis
asakSi filtvebis anTebiT gardaicvala.
igi
dasvenebuli iyo xelovnebis muzeumSi. misma axloblebma yvela misi sayvareli
nivTi da samkauli Tan Caatanes. mas didi Savi gadasafarebeli da wiTeli vardebi
faravda. fridas ukanasknel gzaze meqsikis yofili prezidenti lasaro kardenasi,
cnobili mxatvrebi da mwerlebi miacilebdnen. sayovelTao kultad qceulma frida
kalom aseTi gamomSvidobebiT, kidev erTxel cada Tayvaniscemlebis gacnvifreba.
misi
ukanaskneli sityvebi iyo “aRarasodes davbrundebi, radgan, imedi maqvs, iqac
mxiarulad viqnebi”.
me poeziiT vfarav
siSores
erT mSvenier
dRes, maisis TveSi, Teatralur sardafSi tradiciuli literaturuli “xuTSabaToba”
gaimarTa. amjerad, poeziis moyvarulTa winaSe damwyebi poeti rati ionaTamiSvili
warsdga Tavisi leqsebis pirveli krebuliT. “wyvetili xazebis bodva” ase qvia mis
krebuls, romelic gamomcemloba “sani”- m gamosca. saRamos wamyvanma mweralma
zaal samadaSvilma damswreT gaacno axalbeda poeti da sainteresod isaubra mis
poeziaze. poetma da franguli literaturis mTargmnelma giorgi ekizaSvilma
saqebari sityvebi ar daiSura poetis misamarTiT da Semdgomi SemoqmedebiTi
warmatebebi usurva mas. bolos ki avtorma waikiTxa sakuTari leqsebi. im saRamos
rati sasiamovnod daRlili meCvena da aqedan gamomdinare interviuc cota
mogvianebiT Sedga:
rati, warmatebuli pirveli wignis prezentaciis
Semdeg, sakuTar TavTan ganmartoebuls ra grZnoba dageufla?
ar vici
ramdenad warmatebuli iyo Cemi pirveli wignis prezentacia, magram siamovnebis
gancda namdvilad axlda. amdenma milocvebma, avtografebma, ucnob gogonebTan
suraTebis gadaRebam, cota ki damRala, magram gamogitydebiT, momabezrebeli
namdvilad ar yofila. emociurad datvirTuls sakuTar TavTan marto darCena
yvelafers merCivna, magram megobrebs, romelTac gulwrfelad gaiziares Cemi
sixaruli namdvilad ver mivatovebdi... ase gavatare is saRamo “martoobaSi”
Tormet kacTan erTad.
iqneb gaixseno, rogor moxda poeziasTan pirveli
ziareba da romeli iyo is leqsi, romelmac suli agiforiaqa?
nicSe ambobs:
“unda gaxde is rac xar” _ me Zalian momwons misi es gamonaTqvami. mimaCnia, rom
kacTa cxovreba sakuTar TavTan dabrunebis maradiuli procesia. cxovreba mudmivi
Ziebaa im raRac mTavris, rasac namdvili “me” igive “ego” hqvia. bevri xom ise
asrulebs Tavis cxovrebas, rom Tavis Tavs ver agnebs. poezia mudam miyvarda,
magram SemoqmedebiTi impulsebi sami wlis win vigrZeni – raRac momewona, raRac
momenatra da sityvac dameriTma. ase Seiqmna jer “lurji madona”, Semdeg “SeSlili
gedi” da mivxvdi, rom es bediswera iyo, miuxedavad imisa msurda Tu ara…
rati neba
momeci kiTxvas ra aris poezia Seni leqsiTve vupasuxo
-
ra
aris poezia, igi leqsia?
-
da
ara marto
is SeiZleba
qalis sunTqva iyos,
anda Rimili uecari…
bgera da ritmi _ qari da xibli,
poezia
ferweracaa da uxmo musikac,
skulpturis saxe
da filmis eqspresia...
-
sad
aris poezia?..
-
yvelgan
da yvelaferSi…
-
da
mainc?..
-
iq
sadac ltolvaa, rwmena da xati
xom arafers daamatebdi?
albaT ara. naTqvamis gameoreba gamomiva…
erT-erT leqsSi Sen ambob, rom
poezia tanjvaa... am lamazi tanjviT xom Semoqmedi bednierebisaken saval
bilikebs eZebs...
poezia ar aris tanjva, Tumca tanjva SeiZleba iyos poeziaSi, rogorc saerTod
cxovrebaSi. diax, mec bednierebisaken viltvi, magram Cemi gza biliks ki ara
ufro orbitas hgavs, kosmosur sazrdos vewafebi, es ki Taviseburi tanjvaa,
sasiamovno tanjva.
jer Seni leqsis striqonebs gagaxseneb
« Cemma mobiluris operatorma
axali funqcia CarTo –
avtomTargmneli...
sakmarisia erTi sityva gaagzavno,
rom umal modis misi
inglisuri an
qarTulis Sesatyvisi…
xSirad
vsargeblob am servisiT,
gansakuTrebiT
maSin,
roca marto var da minda vinmes davelaparako...
guSin yvelaze
ubralo sityva gavagzavne,
ubralo da
umTavresi _
love
pasuxi ar
mimiRia…
rati Sen
eWvob, rom sityva siyvarulis Setana marTla daaviwyda kacobriobas axal
leqsikonSi?
RmerTma
dagvifaros… ubralod misi deficiti albaT maradiulia… vfiqrob dRes ufro lamazi
iqneboda sazogadoeba meti siyvarulis niWi rom qondes…
“samyaros ase
gadasarCens”, ra gadamarCens?
CemTvis es
rwmenaa Tavisuflebis.
“Sensken
SenTvis gzas vikvlevdi
qardaqar,
msdevdnen Seni nazi xmebi
kvaldakval
TiTqos leqsebs qsovda sila
lamazad,
sio frTebze
movardnila
narnarad.
axla qarsac me
ar vagdeb
ararad,
radgan ar maqvs
me am camde
dafarva,
sulSi ritmad
dasurnelda
kamara,
msurs wvima da quxdes elva,
sada xar ?..”
rati, Sens sasiyvarulo leqsebs yovelTvis konkretuli
adresati yavs?
es saintereso
kiTxvaa… iciT, roca poeti sasiyvarulo leqsebs wers, sulac ar aris aucilebeli
uyvardes konkretuli qali… SeiZleba Semiyvardes konkretuli Rimili, amosunTqva,
vneba, kocna, cremli an gamoxedva… erTdroulad sami sxvadasxva qalisTvisac
mimiZRvnia leqsi… SeiZleba egoisturad viqcevi, magram vfiqrob, amiT maT ufro
met siamovnebas vaniWeb, vidre sakuTar Tavs…
leqsSi “ra stkiva ufals” TviTon RmerTic ki daeZebs
bednierebas… iqneb igi TiToeul CvenganSia da mas ubralod aRmoCena sWirdeba…
bednierebis
Rirseba mis ubraloebaSia. maxsendeba erTi germaneli poetis fraza: “bednierebas
me ar daveZeb, bedniereba Cemi saqmea”… mTavaria, misi gaidialeba ar moxdes,
Torem CemTvis isic bednierebaa, rom SemiZlia vinmes megobari viyo…
xom ar apireb, prozaSic mosinjo kalami?
me aqtiurad
vmuSaob prozaSic, ubraloT jer araferi gamomiqveynebia… vfiqrob ukve damigrovda
saTqmeli da male gavacnob sazogadoebas, Tumca Cems prozas etyoba, rom misi
avtori ufro poetia…
ras usurveb mkiTxvels?
siyvaruls…
intervius
uZRveboda
naTia
gogolaSvili
(rubrika – kanoni #2)
saqarTvelos kanoni
saqarTvelos administraciul samarTaldarRvevaTa
kodeqsSi
damatebebis Setanis Sesaxeb
muxli 1.
saqarTvelos administraciul samarTaldarRvevaTa kodeqsSi
(saqarTvelos ssr uwyebani #12, 1984 w. mux. 421) Setanil iqnas Semdegi damatebebi:
`muxli 1781.
SezRuduli SesaZleblobis mqone pirebisaTvis kanonmdeblobiT dadgenili pirobebis
Sedgenisagan Tavis arideba.
SezRuduli
SesaZleblobis mqone pirebis sacxovrebeli, sazogadoebrivi da sawarmoo SenobebiT,
transportiTa da satransporto komunikaciebiT, kavSirgabmulobisa da informaciis
saSualebebiT sargeblobisaTvis, agreTve, Tavisufali adaadgilebisaTvis auculebeli
pirobebis Seqmnisagan Tavis arideba, -
gamoiwvevs dajarimebas 300-dan 500 laramde.
muxli 1782
obieqtebis daproeqtebisa da mSeneblobisas SezRuduli SesaZleblobis mqone pirTa
saWiroebebisa da moTxovnilebebis gauTvaliswinebloba
dasaxelebuli
punqtebis daproeqteba da ganaSenianeba, sacxovrebeli raionebis formireba,
saproeqto gadawyvetilebebis SemuSaveba, SenobaTa da nagebobaTa mSenebloba da
rekonstruqcia am obieqtebis SezRuduli SesaZleblobis mqone pirTa saWiroebebisa
da moTxovnilebebisadmi misadagebis gareSe, -
gamoiwvevs dajarimebas 500-dan 800 laramde~.
muxli 2. am kanoniT gaTvaliswinebuli
administraciul samarTaldarRvevaTa kodeqsis 1781
muxli amoqmeddes 2003 wlis 1 dekembridan. saqarTvelos aRmasrulebelma
xelisuflebam 2003 wlis 1 noembramde uzrunvelyos am muxlis amoqmedebasTan
dakavSirebuli salicenzio, sanebarTvo pirobebisa da sxva Sesabamisi saxelmwifo
standartebis gansazRvrisaTvis aucilebeli RonisZiebebis ganxorcieleba.
muxli 3. es kanoni amoqmeddes gamoqveynebidan
me-15 dRes.
saqarTvelos sisxlis samarTlis kodeqsSi cvlilebebisa
da
damatebebis Setanis Sesaxeb
muxli 1.
saqarTvelos sisxlis samarTlis kodeqsSi (`saqarTvelos sakanonmdeblo macne~ I
nawili, 1999 weli #41(48). mux. 209) Setanil iqnes Semdegi cvlilebebi da
damatebebi:
muxli 1422. SezRuduli SesaZleblobis mqone pirTa
uflebebis SezRudva
- invalidobis motiviT SezRuduli SesaZleblobis mqone pirTaTvis kanoniT an/da saerTaSoriso xelSekrulebiT miniWebuli uflebis ganxorcielebaze uaris Tqma, ramac arsebiTad xelyo misi ufleba, -
isjeba jarimiT an Tavisuflebis SezRudviT vadiT sam
wlamde an/da Tavisuflebis aRkveTiT imave vadiT.
- igive qmedeba, Cadenili:
a)
araerTgzis;
b) samsaxureobrivi mdgomareobis
gamoyenebiT;
c) rasac Tan axlda Zaladoba an Zaladobis
gamoyenebis muqara;
d) ramac mZime Sedegi gamoiwvia,-
isjeba jarimiT an Tavisuflebis SezRudviT vadiT xuT
wlamde an Tavisuflebis aRkveTiT imave vadiT”
es kanoni amoqmeddes gamoqveynebidan me-15
dRes
Комментариев нет:
Отправить комментарий